Ekspertai pažymi, kad šiuo metu išsiveržimas nekelia rimtos grėsmės oro susisiekimui Europoje. Tačiau jie ketina artimiausiomis dienomis tikrinti, ar nėra atmosferoje pavojingai daug pelenų.
Anksčiau agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Grimsviotno ugnikalnis ėmė veržtis kiek mažiau, bet pakilęs pelenų debesis pirmadienį gali pasiekti Šiaurės Norvegiją, po to per savaitę, jeigu ugnikalnio aktyvumas nesumažės, – ir Didžiąją Britaniją.
Islandijos meteorologijos biuro duomenimis, ugnikalnio išmetamo pelenų debesies aukštis savaitgalį sumažėjo nuo 20 iki 10–11 km, bet specialistai dar negali pasakyti, ar išsiveržimo stiprumas ir toliau mažės.
Ankstesni Grimsviotno aktyvumo laikotarpiai paprastai trukdavo kelias dienas ir nesukeldavo tarptautinio oro susisiekimo pertrūkių.
Pagrindinis Islandijos Keblaviko tarptautinis oro uostas kol kas uždarytas.
„Jeigu išsiveržimas nemažės, pelenų debesis vėliau šią savaitę gali pasiekti Didžiąją Britaniją. Remiantis mūsų naujausia prognoze, debesis, kaip tikimasi, pasieks Šiaurės Norvegiją iki vidudienio“, – sakė Islandijos meteorologijos biuro darbuotojas Haralduras Eirikssonas.
Kol kas pakilęs į orą pelenų debesis neturi įtakos transatlantiniams oro skrydžiams, ir situacija, pagal Europos oro eismo kontrolės organizacijos „Eurocontrol“ sekmadienio duomenis, nesikeis mažiausiai ateinančią parą.
Anksčiau Islandijos meteorologai patikino, kad dėl Grimsviotno išsiveržimo oro susisiekimas didelėje Europos dalyje nenutrūks, kaip tai buvo veržiantis Ejafjadlajokudlio ugnikalniui pernai pavasarį.
Grimsviotnas, kuris yra po Vatnajokudlio ledynu, pastarąjį kartą buvo išsiveržęs 2004 metais. Dabartinis išsiveržimas yra kur kas stipresnis už ankstesnįjį.