Kaip informuoja šalies meteorologijos tarnyba, pastarąjį kartą Grimsviotnas buvo išsiveržęs 2004 metais, o iš viso per pastaruosius 100 metų jis buvo išsiveržęs keliasdešimt kartų.
Šalies meteorologijos biuro mokslininkai praneša, kad išsiveržimą lydi virtinė mažų žemės drebėjimų.
Grimsviotnas yra pietrytinėje šalies dalyje, jį dengia Vatnajokudlio ledyno šiaurės vakarų dalis.
Šiuo metu 220 km spinduliu nuo ugnikalnio įvesta skrydžių draudimo zona.
Vulkanologai ramina
Jau 2010 m. lapkritį vulkanologai baiminosi, kad tirpstantis ledynas gali sukelti rimtą išsiveržimą.
Islandijos meteoroligijos biuro geofizikė Steinunn Jakobsdottir rudenį pabrėžė, kad ištirpusio ledyno vanduo iki maksimalaus lygio pakėlė upės Gigja lygį. Ugnikalnio apylinkėse lapkritį buvo įvykę trys nedideli žemės drebėjimai ir tai buvo vertinama kaip rimtas ženklas, kad Islandija turi ruoštis dar vienam ugnikalnio išsiveržimui. Tačiau iki rimto išsiveržimo reikėjo palaukti pusę metų.
Grimsvotno ugnikalnis pastarąjį kartą buvo išsiveržęs 2004 metais. Tuomet upės potvynio vanduo buvo pasiekęs tokį pat lygį.
Mokslininkai kol kas ramina, kad Grimsvotno išsiveržimas, kitaip nei Eyjafjallajokulio ugnikalnis balandžio mėnesį, neturėtų paralyžiuoti Europos oro erdvės.
Islandijos Eyjafjallajokulio ugnikalnio išsiveržimo nuotraukas ir chronologiją rasite čia.
Mokslininkai prognozavo dar vieną išsiveržimą, bet pažymėjo, kad dėl jo nesutriks skrydžiai, kaip tai buvo pernai balandį per Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimą.
Dėl Ejafjadlajokudlio išsiveržimo buvo nutrauktas oro susisiekimas didelėje Europos dalyje. Tada oro bendrovės sustabdė skrydžius nuogąstaudamos, kad dėl ugnikalnio pelenų, nuklojusių visą Europos šiaurę, nesugestų lėktuvų varikliai.
Transporto paralyžius buvo apėmęs 29 proc. pasaulio aviacijos rinkos.
Kaip praneša Islandijos meteorologijos biuras, Grimsviotnas išmetė baltų dūmų stulpą į maždaug 15 km aukštį. Biuro vertinimais, išsiveržimas gali būti didelis, bet kažin ar bus toks, kaip pernai, ir kažin ar ugnikalnio dūmai bus tokie pavojingi lėktuvų varikliams.
Mokslininkai aiškina šitai tuo, kad Grimsviotno dulkės stambesnės nei Ejafjadlajokudlio. Tačiau Grimsviotnas gali, kaip tai jau buvo anksčiau, ištirpdyti dalį ledyno ir sukelti vietinius potvynius.
Išsiveržimai Islandijoje gana dažni, nes ji yra padidėjusio seisminio aktyvumo zonoje.
Papildyta 13.58 val.: Islandija uždarinėja oro uostus
Islandijos aviacijos administracija („Isavia“) nusprendė sekmadienį uždaryti didžiausią šalies Keflaviko oro uostą dėl Grimsviotno ugnikalnio išsiveržimo. Greičiausia bus uždaryti ir kiti salos oro uostai, praneša TVN24.pl
Anksčiau neskraidymo zona buvo paskelbta apie 220 kilometrų spinduliu nuo ugnikalnio esanti teritorija. Europos saugios oro navigacijos organizacija (EUROCONTROL) informuoja, kad žemyninėje Europos dalyje uždarinėti oro uostų neketinama.
Dūmai ir pelenai kyla iki 20 km aukštį, – pranešė pagrindinis Islandijos Keflaviko tarptautinio oro uosto operatorius. Šis oro uostas buvo uždarytas 11.30 val. Lietuvos laiku.
„Pagal dūmų ir pelenų išplitimo per artimiausias šešias valandas prognozes dūmai jau šiandien išplis virš visos Islandijos, dėl to teks uždaryti daugumą salos oro uostų“, – teigiamas „Isavia“ pranešime. Nors dar sekmadienio naktį ta pati „Isavia“ ramino, kad skrydžių ribojimas 220 km spinduliu nuo išsiveržusio ugnikalnio tėra profilaktinė priemonė, taikoma kaskart išsiveržus ugnikalniui.
Ar gali pasikartoti situaciją, kokią Europa išgyveno, kai po Eyjafjallajokulio ugnikalnio išsiveržimo buvo paralyžiuotas visas susisiekimas oru? Specialistai tikina, kad tokia galimybė yra, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų.
2010 metų balandį išsiveržęs Eyjafjallajokulio ugnikalnis paralyžiavo didžiosios Europos dalies susisiekimą oro transportu. Daugelyje Vakarų Europos šalių lėktuvai nekilo penkias dienas, milijonai keleivių buvo priversti laukti oro uostuose.
Paskutinį kartą Grimsviotno ugnikalnis buvo išsiveržęs 2004 metais, bet daug rūpesčių nepridarė. Šįkart mokslininkai taip pat tikisi, kad didelių nuostolių nebus patirta.
Papildyta 18.04 val. Dulkės iš Islandijos Grimsviotno ugnikalnio gali jau antradienį pasiekti Škotiją, o iki ketvirtadienio nukeliauti ir iki Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Tokios nerimą keliančios žinios paremtos naujausiomis orų prognozėmis penkioms dienoms. Tačiau, kaip įspėja meteorologai, šias prognozes reikia traktuoti atsargiai atsižvelgiant į metų laiką ir įvairius oro sūkurius atmosferoje.
