Dėl kurį laiką kylančios infliacijos ir aukštų palūkanų normų šalyje, kurioje teisę balsuoti turi apie 268 tūkst. žmonių, rinkėjai daugiausia dėmesio skiria ekonomikai, būstui ir sveikatos priežiūrai.
Spalio viduryje premjeras Bjarni Benediktssonas (Bjarnis Benediktsonas) paskelbė, jog trijų partijų, apimančių ir politinio spektro kairę, ir dešinę, koalicinė valdžia atsistatydina.
Koaliciją sudarė B. Benediktssono Nepriklausomybės partija, Kairiųjų-žaliųjų judėjimas bei centro dešinės Pažangos partija, o vidiniai ginčai palietė visus valdymo klausimus – nuo užsienio politikos iki pabėgėlių ir energetikos.
Eirikuras Bergmannas (Eirikuras Bergmanas), Bifrosto universiteto politikos profesorius, pažymėjo, jog koalicijoje buvo dvi partijos, kurios „ekonominėje skalėje viena nuo kitos toliausiai – viena į kairę, kita į dešinę“.
„Bendradarbiauti darėsi vis sunkiau, atsirado vis daugiau nesutarimų“, – pridūrė E. Bergmannas.
Aljansas galiausiai subyrėjo dėl nesutarimų, kaip suvaldyti migrantus bei prieglobsčio prašytojus.
Nepaisant to, jog sukėlė vyriausybės griūtį, imigracija nėra karštai ginčijama tema šalyje, kurioje vienas iš penkių gyventojų gimė užsienyje.
„Tai yra itin svarbi viešųjų debatų tarp politikų dalis, tačiau, regis, tai vis dar nėra problema, kurią žmonės iškeltų į problemų sąrašo viršų“, – sakė E. Bergmanas.
Remiantis gyventojų apklausa, kurią įvykdė ir lapkričio pradžioje paskelbė bendrovė „Gallup“, vos 32 proc. gyventojų paminėjo imigraciją kaip vieną iš penkių svarbiausių problemų, ir tik 18 proc. į penketuką įtraukė prieglobsčio prašytojus.
Sveikatos apsauga, ekonominės problemos bei apgyvendinimas atitinkamai surinko 69, 62 ir 61 procentą.
Valdančiųjų atžvilgiu – kritiški
Koalicija, būdama valdžioje, prarado rinkėjų paramą.
Remiantis kita neseniai paskelbta gyventojų apklausa, kurią užsakė transliuotojas RUV, vos 49 proc. balsavusių už Nepriklausomybės partiją 2021-aisias tai ketina daryti dar kartą.
Pasak analitikų bendrovės „Maskina“ atliktos apklausos, tik 32 proc. planuoja vėl balsuoti už Pažangos partiją.
Kairiųjų-žaliųjų judėjimas, prognozuojama, išlaikys mažiau nei penktadalį savo rėmėjų ir gali nepasiekti 5 proc. slenksčio, reikalingo patekti į parlamentą. Kitą kadenciją valdžioje jų gali nelikti visai.
„Per pastaruosius 15 metų Islandijos rinkėjai itin kritiškai vertino savo valdančiuosius ir visuose rinkimuose, išskyrus vienerius, balsavo prieš juos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Islandijos universiteto politikos mokslų profesorius Olafuras Hardarsonas (Oulafuras Hartarsonas).
Išimtis buvo Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobstoutir) iš Kairiųjų-žaliųjų judėjimo, kuri per praėjusius rinkimus išliko ministre pirmininke.
Tačiau šių metų balandį K. Jakobsdottir atsistatydino, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose. Premjero postą perėmė E. Benediktssonas, o politikei laimėti rinkimų nepavyko.
Islandų rinkėjai, anot O. Hardarsono, daugiau nei įprasta keičia savo nuomonę, o „per pastaruosius ketverius rinkimus tarp 40 ir 50 proc. rinkėjų tarp rinkimų pakeitė palaikomas partijas“.
Šiais metais Islandija išgyveno ir daugiau neramumų.
Pietvakariniame Reikjaneso pusiasalyje, kuriame iki 2021-ųjų kovo aštuonis šimtmečius nebuvo įvykęs ugnikalnio išsiveržimas, vien šiais metais įvyko septyni.
Dėl išsiveržimų teko kelis kartus evakuoti mažą žvejų kaimelį Grindaviką.
Nauja koalicija
Islandijos centrinis bankas, atsižvelgęs į pažangą mažinant infliaciją, šio mėnesio posėdyje sumažino pagrindinę palūkanų normą 50 bazinių punktų iki 8,5 procento.
Metinė infliacija šalyje spalį sumažėjo iki 5,1 procento.
Pasak centrinio banko, infliacinis spaudimas mažėja, o infliacijos lūkesčiai gerėja, tačiau vis dar esama lėtesnio ekonomikos augimo požymių – vidaus paklausa silpsta, o nedarbas šiek tiek didėja.
Lapkričio pradžioje surinktais „Gallup“ duomenimis, artėjant rinkimams gyventojų nuomonių apklausose pirmauja Socialdemokratų aljansas. Kristrun Frostadottir (Kristrun Frostadoutir) vadovaujama politinė jėga turi 24 proc. gyventojų palaikymo.
E. Benediktssono Nepriklausomybės partija užima antrą vietą su 17 proc. respondentų paramos.
Trečią ir ketvirtą vietas užima Centro partija bei Liberalų reformų partija, atitinkamai sulaukusios 16 ir 14 proc. rinkėjų palankumo.
Anot O. Hardarsono, jei rinkimų rezultatai bus panašūs į apklausų rezultatus, viena iš galimų koalicijų būtų Socialdemokratų aljansas ir Liberalų reformų partija, taip pat dar viena ar dvi kitos partijos, nes jų politikos kryptys yra gana artimos.
Tačiau jis pabrėžė, jog „sunku tai nuspėti, kadangi koalicijos Islandijoje sudaromos labai atvirai“.
