Vyriausybės daugumos gretose kitokių nuomonių nebuvo, ir parlamentas, kaip ir laukta, atmetė nepasitikėjimo votumą 38 balsais prieš 25 – debatai truko apie pusantros valandos.
Lygiai taip pat buvo atmestas ir kitas pasiūlymas – nedelsiant paleisti parlamentą.
Naujoji dešiniųjų vyriausybė, pareigas pradėjusi eiti praėjusį ketvirtadienį, iš karto susilaukė opozicijos, kuri nedelsdama pareikalavo balsuoti dėl pasitikėjimo vyriausybe ir rengti naujus rinkimus.
Naujasis ministras pirmininkas Sigurduras Ingi Johannssonas perėmė postą iš Sigmunduro David Gunnlaugssono, kuris atsistatydino antradienį, kai paskelbus nutekintus Panama papers, kilo protesto banga dėl fakto, kad šis politikas turėjo ofšorinę sąskaitą. Tai iškilo į viešumą, kai buvo nutekinti 11,5 mln. dokumentų iš vienos Panamos teisinių paslaugų bendrovės.
S.D.Gunnlaugssonas yra pirmoji aukšto rango figūra, netekusi posto, kai buvo paskelbtos pavardės įtakingų ir galingų asmenų, susijusių su nutekintais dokumentais.
S.I.Johannssonas, 53-ejų veterinaras, jau paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, kurie įvyktų rudenį, likus maždaug šešiems mėnesiams iki 2017 metų balandžio, kai pagal įprastą tvarką turėtų vykti šie rinkimai.
Tuo tarpu lauke prie parlamento protestuotojai reikalavo, kad koalicija, kurią sudaro S.Johanssono centro dešinioji Pažangos partija ir jos jaunesnė partnerė, Nepriklausomybės partija, rinkimus surengtų kuo greičiau.
Tačiau vyriausybės koalicija nelinkusi skubėti, nes dėl Panama Papers skandalo tikriausiai susilauktų daug protesto balsų.
Nutekintuose dokumentuose, kaip paskelbė Švedijos televizija SVT, Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ) partnerė, yra mažiausia 600 Islandijos piliečių, kai šalyje gyventojų tėra tik 320 tūkstančių.
Daugiau medžiagos apie Panama Papers skandalą skaitykite čia.
