Nepriklausomybės partijos atstovas B.Benediktssonas, vienas labiausiai patyrusių Islandijos politikų, premjeru buvo paskirtas trijų valdančiosios koalicijos partnerių susitarimu.
Nuo 2023 metų spalio ėjęs užsienio reikalų ministro pareigas, prieš tai jis 2017–2023 metais buvo finansų ministras, o 2017 metų sausio–lapkričio mėnesiais buvo ministras pirmininkas.
54-erių vyras taip pat buvo įsivėlęs į virtinę skandalų, įskaitant tai, kad 2016 metais jis buvo įvardytas vadinamuosiuose „Panamos popieriuose“, kuriuose nutekinta informacija apie mokesčių slėpimą visame pasaulyje, ir kaltinamas neteisėtais veiksmais per Islandijos finansinę griūtį 2008 metais.
B.Benediktssonas, kurio Nepriklausomybės partija yra didžiausia politinė jėga Islandijos parlamente ir turi 16 vietų, antradienį sakė, kad trijų partijų kairiųjų ir dešiniųjų koalicija ir toliau laikysis tų pačių prioritetų kaip ir anksčiau, įskaitant imigracijos, švietimo, užimtumo ir energetikos pertvarkos klausimus.
Ankstesnė ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir praėjusią savaitę paskelbė atsistatydinanti, kad galėtų kandidatuoti į Islandijos prezidento postą birželį vyksiančiuose rinkimuose.
48-erių K.Jakobsdottir nuo 2017 metų vadovavo kairiųjų ir dešiniųjų koalicijai.
„Vyriausybė nori pasisakyti už politinį stabilumą“, – sakoma Nepriklausomybės partijos pareiškime, kuriame kalbama apie B.Benediktssono paskyrimą naujuoju ministru pirmininku.
Jis „nori, kad Katrin Jakobsdottir pasitraukimas iš vyriausybės nesutrikdytų politikos“, priduriama jame.
Pertvarkius ministrų kabinetą, finansų ministrė Thordis Gylfadottir, taip pat priklausanti Nepriklausomybės partijai, grįžo į užsienio reikalų ministrės pareigas, kurias anksčiau ėjo 2021–2023 metais, o finansų ministro portfelį perėmė Sigurduras Ingi Johannssonas iš Pažangos partijos.