Šiaurės Atlanto vulkaninės kilmės saloje įsikūrusi valstybė po bankų sektoriaus žlugimo 2008 metais atkūrė tam tikrą ekonominį ir politinį stabilumą ir tai skatino rinkėjus balsuoti už dabartinį šalies lyderį.
Vėlų šeštadienio vakarą paskelbti išankstiniai rezultatai parodė, jog G.Johannessonas užsitikrino antrąją ketverių metų kadenciją, surinkęs 90 proc. balsų ir, kaip ir buvo prognozuota, nepalikęs jokių šansų laimėti savo varžovui – dešiniųjų pažiūrų buvusiam Volstrito makleriui Gudmundurui Franklinui Jonssonui.
„Nusiunčiau sveikinimus Gundi ir jo šeimai“, – valstybinei televizijai RUV pareiškė G.F.Jonssonas.
Visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad jis beveik neturi šansų pelnyti 252,217 tūkst. šalies rinkėjų palaikymą.
„Jeigu tėvynainiai mane parems, laikysiuos savo dabartinio kurso“, – naujienų agentūrai AFP šeštadienį pareiškė G.Johannessonas, dviračiu atvažiavęs balsuoti į rinkimų apylinkę netoli sostinės Reikjaviko.
Islandijoje pagrindinis vaidmuo tenka parlamentui, o prezidento postas yra daugiausiai simbolinis, tačiau valstybės vadovas turi galią vetuoti teisės aktus arba skelbti dėl jų referendumus.
G.Johannessonas, 2016 metais tapęs jauniausiu Islandijos vadovu nuo nepriklausomybės paskelbimo 1944-aisiais, per didžiąją dalį savo pirmosios kadencijos buvo palankiai vertinamas. Sociologinių tyrimų instituto MMR duomenys rodo, kad jo palaikymas svyravo tarp 76 ir 86 proc. ir buvo vidutiniškai 25 procentiniais punktais didesnis negu jo pirmtako.
Islandija tapo antrąja Europos valstybe, surengusia rinkimus atšaukus karantiną dėl koronaviruso. Serbijoje balsavimas įvyko praeitą savaitę, o sekmadienį vyksta rinkimai Lenkijoje ir Prancūzijoje.