Suskaičiavus beveik pusę šeštadienį įvykusių rinkimų balsų, buvo paskelbta, kad socialistas O.R.Grimssonas turi gauti 52 proc. jų, o jo pagrindinė varžovė Thora Arnorsdottir – 33 procentus. Ji jau pripažino savo pralaimėjimą.
69 metų O.R.Grimssonas, buvęs universiteto profesorius, šiame didžia dalimi reprezentaciniame poste dirba nuo 1996 metų, bet yra sulaukęs prieštaringų vertinimų dėl politiškesnio savo vaidmens traktavimo.
Jo varžovė, politikos naujokė, buvo laikoma nauju veidu – tokiu metu, kai daugelis Islandijos žmonių reikalauja naujų politikų po šalies ekonominio žlugimo 2008 metais.
„Tai buvo vertinga patirtis. Dabar pasiimsiu atostogas, rūpinsiuosi savo naujagime ir kitais vaikais, išeisiu motinystės atostogų, ir pagalvosiu, kaip galėčiau panaudoti šią patirtį“, – visuomeniniam transliuotojui RUV sakė T.Arnorsdottir.
Ši 37 metų televizijos reporterė, kuri pagal populiarumą pirmavo, kol O.R.Grimssonas nusprendė siekti dar vienos kadencijos, gegužę savaitei buvo nutraukusi rinkimų kampaniją ir pagimdė savo trečią vaiką.
„Gauti daugiau kaip trečdalį (balsų) – aš priblokšta. Žinoma, tikėjausi laimėti“, – sakė įspūdinga šviesiaplaukė ir pridūrė, kad neketina po ketverių metų vėl siekti prezidento posto.
„Tai dalykas, kurį darai tik kartą gyvenime“, – sakė ji.
Islandija, moterų teisių pionierė, turėjo pirmąją demokratiškai išrinktą valstybės vadovę moterį – Vigdis Finnbogadottir, o dabartinė šalies premjerė Johanna Sigurdardottir be to, kad yra moteris, neslepia savo homoseksualumo.
O.R.Grimssonas, buvęs finansų ministras, teigė, kad sparčiai atsigaunančiai Islandijai reikia jo politinės nuovokos, nes šalis rengiasi sunkioms deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir spalį įvyksiančiam referendumui dėl naujos konstitucijos.
„Islandija dabar yra kryžkelėje. Mums už nugarų liko sunkūs metai. Priekyje laukia sprendimai dėl konstitucijos ir mūsų santykių su kitomis Europos šalimis“, – straipsnyje, kurį rinkimų dieną paskelbė laikraštis „Morgunbladid“, rašė žilaplaukis prezidentas.
„Vis dar yra turbulencijos žemyno ekonomikoje ir daugelyje (kitų) sričių ...Prezidentas ... padės šaliai spręsti didžiausius klausimus; jie nulems islandiečių likimą dešimtmečiams“, – pabrėžė jis.
O.R.Grimssonas, kaip ir dauguma islandiečių, nepritaria narystei ES, nes baiminasi, kad jo šalis praras suverenumą.
Tačiau kairiojo sparno vyriausybė 2009 metais, po finansinės ir ekonominės griūties, kai žlugo trys didžiausi šalies bankai ir prireikė 2,1 mlrd. dolerių finansinės pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo, pateikė prašymą įstoti į šį bloką.
O.R.Grimssonas po to buvo griežtai kritikuojamas dėl to, kad bumo metais susidraugavo su bankininkais ir liaupsino jų verslumo dvasią. Iš jo buvo juokiamasi už paramą tam, kas pasirodė esąs tik burbulas, kuris sprogo.
Tačiau jis visuomenės akyse išsiteisino dukart atsisakęs pasirašyti įstatymo projektą, pagal kurį iš mokesčių mokėtojų pinigų būtų buvę kompensuota Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams už internetinio banko „Icesave“ žlugimą 2008 metais.
Nors pagal konstituciją tai daryti galima, joks prezidentas nebuvo pasinaudojęs šia veto teise iki O.R.Grimssono, kuris pirmą kartą tai padarė 2004 metais, dėl prieštaringai vertinamo žiniasklaidos įstatymo.
Dabar O.R.Grimssonas pradės rekordinę penktąją ketverių metų kadenciją, nors yra laimėjęs tik trejus prezidento rinkimus.
2000 ir 2008 metais jis buvo vienintelis kandidatas ir naujos kadencijos jam buvo suteiktos be balsavimo.
Islandija po nepriklausomybės nuo Danijos paskelbimo 1944 metais turėjo penkis prezidentus, kurių trys dirbo po keturias kadencijas.
