Ši pergalė sekmadienį tapo ypatinga gimtadienio dovana G.Johannessonui, kuriam sukako 48 metai. Šis istorijos profesorius ir politikos apžvalgininkas niekada nebuvo užėmęs renkamo posto ir nėra susijęs su jokia partija.
Antra liko 29,4 proc. balsų surinkusi verslininkė Halla Tomasdottir, kuri taip pat yra nepartinė veikėja.
Davidas Oddssonas, konservatyvių pažiūrų ekspremjeras ir buvęs centrinio banko valdytojas, kuris per rinkimų kampaniją buvo artimiausias G.Johannessono varžovas, surinko tik 13 proc. balsų.
G.Johannessonas apsisprendė kandidatuoti į prezidento postą tik balandį, kai kilo vadinamasis Panamos popierių skandalas, per kurį buvo paviešinta išsamių duomenų apie ofšorinius aktyvus, valdomus kai kurių aukšto rango Islandijos politikų, tarp jų premjero, kuris buvo priverstas atsistatydinti.
Per kampaniją G.Johannessonas pabrėžė esantis nepartinis ir dėstė nepriklausomą viziją apie prezidento pareigas. Rinkėjams patiko jo ramus būdas ir polinkis siekti bendro sutarimo.
Jis žadėjo atkurti pasitikėjimą politine sistema, nors šalies gyventojai tūžo ant politikos elito dėl kelerius metus šalį krėtusių skandalų ir finansinių krizių.
Islandijos prezidento vaidmuo daugiausiai reprezentacinis – valstybės vadovas visų pirma yra konstitucijos ir nacionalinės vienybės garantas.
Šalies gyvenimui svarbesni parlamento rinkimai vyks ateinantį rudenį.