Paragvajaus sostinės vargšų lūšnyne „Banado Sur“ tarnaujantis kunigas apie savo patirtį papasakojo, kai popiežius Pranciškus lankėsi Paragvajuje liepos 10-12 dienomis.
Aštuntajame dešimtmetyje, jėzuitų vyresniajam tėvui J.M.Bergoglio paskatinus, jis pabėgo iš Argentinos į Ispaniją, pasibaigus diktatoriškiems režimams sugrįžo į Asunsjoną, kur tęsia tarnystę vargšams.
Kunigas J.L.Caravias papasakojo, kad 1972 metais, valdant diktatoriui Alfredui Stroessneriui, kaip ir kiti valstiečių kunigai, sulaukė grasinimų ir buvo išvarytas iš Paragvajaus už paramą valstiečiams. Suimtas kunigas buvo paleistas kaimyninėje Argentinoje, kuriam laikui dirbo pasienio zonoje.
Guarani indėnų kalbą mokantis jėzuitas po kelerių metų atvyko į Argentinos sostinę, įsijungė į Buenos Airėse gyvenančių paragvajiečių pastoraciją, susipažino su J.M.Bergoglio, tuomet jėzuitų vyresniuoju, kuris ispaną kunigą apgyvendino jėzuitų San Miguel kolegijoje.
Pasak ispano kunigo J.L.Caraviaso, po to, kai buvo nužudytas argentinietis kunigas Carlos Mugica, jį pasikvietęs tėvas Bergoglio įspėjo apie pasiekusią žinią, kad yra papuolęs į vadinamosios Trigubos A (Argentinos Antikomunistinio Aljanso) objektyvą, kartu su dviem jėzuitais Falisco Jalicsu ir Orlando Yorio. Kunigas J.L.Caravias buvo suimtas ir įkalintas Argentinoje, tačiau po kelių dienų, tarpininkaujant J.M.Bergoglio pasiųstam monsinjorui, buvo išlaisvintas ir sugrįžo į Ispaniją.
Esu tikras, kad sukarintų organizacijų smogikai mane būtų nužudę, jei ne Bergoglio užtarimas, – pasakojo kunigas J.L.Caravias ir pridūrė, kad anie du Bergoglio dėka išgelbėti kunigai šiandien tikriausiai būtų buvę „desaparecidos“, (be pėdsako dingę asmenys).
„Esu tikras, kad sukarintų organizacijų smogikai mane būtų nužudę, jei ne Bergoglio užtarimas,“ – pasakojo kunigas J.L.Caravias ir pridūrė, kad anie du Bergoglio dėka išgelbėti kunigai šiandien tikriausiai būtų buvę „desaparecidos“, (be pėdsako dingę asmenys).
Ispano kunigo paminėtas kun. Carlos Mugica (1930-1974) Argentinoje prisimenamas kaip didmiesčių lūšnynų, arba „Villas“, pastoracijos pradininkas, lūšnynuose pasėjęs Bažnyčios sėklą.
Kunigas buvo nušautas po Mišių prie Šv. Pranciškaus Solano bažnyčios, panašiai kaip po septynerių metų Salvadoro kankinys palaimintasis arkivyskupas Oskaras Romero. 43 metų argentiniečio kunigo nužudymas 1974 metais stipriai paveikė viso krašto Bažnyčią ir visuomenę.
C.Mugica gyveno didelių visuomeninių priešpriešų laikais, aktyviai veikė politikoje, palaikė peronistus, visas pastangas skyrė vargšams. Jis ir politinę veiklą ir kunigišką tarnystę suvokė kaip tarnavimą vargšams. Pernai Argentinoje, minint jo žūties keturiasdešimtąsias metines, buvo priminti šie dvasiniu testamentu tapę kunigo C.Mugicos žodžiai: „Jokios aplinkybės ir niekas nesukliudys, kad tarnaučiau Jėzui Kristui ir Jo Bažnyčiai, kartu su vargšais kovodamas už jų išsilaisvinimą“.
1999 metais J.M.Bergoglio, būdamas Buenos Airių arkivyskupas, vadovavo kunigo C.Mugicos perlaidojimo apeigoms Villa Retiro koplyčioje, kurioje daugelį metų kunigavo. Tąsyk arkivyskupas J.M.Bergoglio meldė atleidimo už daugelio kaltes šiais žodžiais: „Už kunigo Carlo mirtį, už jo tiesioginius žudikus, už tuos kurie buvo jo ideologiniai žudikai, už didesnės visuomenės dalies tylų pataikavimą ir už visus kartus, kai mes, kaip Bažnyčios nariai, stigome drąsos pasmerkti kunigo Carlo nužudymą, pasigailėk mūsų Viešpatie!“
