Reforma būtų pakeitusi paskyrimo į Generalinę teisminių institucijų tarybą (CGPJ), patvirtinančią teisėjų įgaliojimus ir užtikrinančią tiek teismų, tiek teisėjų nepriklausomumą, procedūrą.
„Įšaldysime CGPJ reformą, kad pasiektume su jumis susitarimą“, – parlamente pareiškė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, kreipdamasis į opozicinę dešiniojo sparno Liaudies partiją (PP).
Jis nenurodė, kuriam laikui bus įšaldyta reforma.
Ispanijos teismų sistemą prižiūrinti CGPJ turi 20 abiejų parlamento rūmų renkamų narių – 12 teisėjų ar magistratų ir aštuonis advokatus ar kitus teisininkus.
Reforma būtų paveikusi 12 teisėjų paskyrimo tvarką.
Tarybos narių įgaliojimai baigėsi 2018 metų gruodį, tačiau P.Sanchezas negali prastumti savo kandidatų, nes neturi pakankamai paramos parlamente, ypač tarp PP narių.
Taigi, šiuo metu Tarybos nariai laikinai eina savo pareigas, o Europos Sąjunga dėl to kritikuoja Madridą.
„Stiprių institucijų“ poreikis
Pagal galiojančius įstatymus, teisėjai skiriami pritarus tris penktadaliams parlamentarų, o tam reikalingas ir PP palaikymas. Tačiau reformos autoriai siūlė, kad užtektų ir absoliučios daugumos balsų.
Tokią iniciatyvą pasiūlė P.Sanchezo kairioji koalicija, siekdama apeiti būtinybę užsitikrinti PP paramą.
Jei kandidatai būtų patvirtinami absoliučia balsų dauguma, koalicija galėtų palikti PP už borto ir parinkti tam tikrų ideologinių įsitikinimų teisėjus. Tuo metu dabartinė sistema verčia visas partijas leistis į kompromisus.
Pavojaus varpais pradėta skambinti rugsėjo pabaigoje, kai Europos Komisija savo ataskaitoje apie teisės viršenybės padėtį bloke atkreipė dėmesį, kad Ispanija nepaskyrė naujų CGPJ narių, nors turėjo tai padaryti prieš dvejus metus.
Anot EK, taip pat svarbu užtikrinti, kad Taryba „nebūtų suvokiama kaip esanti pažeidžiama dėl politizavimo“, aiškiai leisdama suprasti, jog būtina atskirti teisminę valdžią nuo vykdomosios.
Ketvirtadienį kalbėdamas parlamente P.Sanchezas pabrėžė, kad jo ministrų kabinetas vėl ieškos kompromiso su PP.
„Visų pirma, mums reikia stiprių, teisėtų institucijų, todėl kreipiuosi į visus rūmus ir ypač į partiją, kuri blokavo šių konstitucinių institucijų atnaujinimą“, – pareiškė jis, išsakydamas komentarus, adresuotus PP lyderiui Pablo Casado.
Susiklosčiusi aklavietė yra tik vienas iš socialistų ir jų ultrakairiųjų koalicijos sąjungininkų „Podemos“ konfrontacijos su PP aspektas. Šiuos nesutarimus tarp abiejų stovyklų iš pradžių išprovokavo vyriausybės atsakas į koronaviruso pandemiją.
Siūloma reforma taip pat sukėlė susirūpinimą kai kuriems ispanų teisėjams.
Briuselis stebi įvykius
EK atstovas Christianas Wigandas naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Briuselis „atidžiai“ stebi įvykius Ispanijoje.
„Valstybės narės privalo laikytis ES standartų, kad nepakenktų teismų nepriklausomumui“, – pažymėjo jis.
Europos teisėjų asociacija (EAJ) taip pat išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl to, kad, jos nuomone, Ispanija žengia žingsnį atgal kalbant apie pagrindinius teismų nepriklausomumo reikalavimus.
EAJ perspėjo, kad pastangos prastumti reformą „padidintų netinkamos politinės įtakos riziką skiriant Teismų tarybos narius, pakertant viešąją nuomonę apie veiksmingą teisėjų nepriklausomumą“.
P.Sanchezo vyriausybė nerimavo, kad Ispanija gali būti lyginama su Vengrija ir Lenkija, kurias Briuselis kritikavo dėl mėginimų kontroliuoti nacionalines teismų sistemas.
Tačiau ekspertai mano, kad Madridas neturėtų būti priskiriamas tai pačiai kategorijai kaip ir Varšuva ar Budapeštas.
„Ispanija nėra Lenkija ar Vengrija“, – sakė Šiaurės Anglijoje įsikūrusio Šefildo universiteto teisės ir politikos mokslų ekspertas Pablo Castillo.
P.Sanchezo pasiūlymas „nenuves iki teisės viršenybės žlugimo Ispanijoje, nors jis vargu ar padės užtikrinti teismų nepriklausomumą“, pareiškė jis AFP.
Visgi P.Castillo pripažino, jog iniciatyva „iš tikrųjų primena šiose dviejose valstybėse vykstančius dalykus.
„Teismų nepriklausomumo klausimas nėra juodas ar baltas – tai yra niuansų klausimas“, – pabrėžė ekspertas.
