„Gynybos ministerija pradės vykdyti tris karines programas, investuodama 7,33 mlrd. eurų“, – pažymėjo ministerija. Šį planą ketinama įgyvendinti iki 2032 metų.
Ketvirtadienį vyriausybė jau buvo paskelbusi, kad valstybinė bendrovė „Navantia“ už 4,3 mlrd. eurų pastatys kariniam laivynui penkias fregatas.
Penktadienį gynybos ministerija pridūrė, kad papildoma 2,1 mlrd. eurų suma bus skirta 348 ratinių pėstininkų kovos mašinų VCR 8x8 (Mowag Piranha V) gamybai. Jie pakeis pasenusias transporto priemones, kurios, kaip teigiama, kelia grėsmę karių saugumui.
Interviu vienam radijui gynybos ministrė Margarita Robles kalbėjo apie 2007-aisiais Libane įvykusį incidentą, kai žuvo keli Ispanijos kariškiai. Ji aiškino, kad viena iš nelaimės priežasčių – jog viena transporto priemonė neturėjo „reikiamos šarvinės dangos“.
Trečiąja programa siekiama modernizuoti Ispanijos aviacijos pajėgų naudojamus naikintuvus „Eurofighter“. Madridas yra užsakęs 73 šiuos lėktuvus, gaminamus vieno Europos konsorciumo.
Pasak NATO, Ispanija šiemet skyrė kariniams poreikiams maždaug 0,93 proc. BVP. Vis dėlto, kaip ir kitos Aljanso narės, ji pažadėjo iki 2024-ųjų gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP, nes Vašingtonas skundžiasi, kad Jungtinėms Valstijoms tenka neproporcingai daug finansuoti NATO biudžetą.
Šių metų sausį, kai Ispaniją dar valdė konservatoriai, Madridas paskelbė, kad ketina per artimiausius septynerius metus padidinti savo karines išlaidas 73 procentais.
Tuomet opozicijai priklausę socialistai kritikavo tokius planus, nes jiems įgyvendinti po ilgos ekonominės krizės tektų vėl imtis griežto taupymų priemonių.
Tačiau penktadienį M.Robles pareiškė, kad planuojamos investicijos į gynybos sistemą yra „socialinės išlaidos“.
„Karinės išlaidos prisideda prie saugumo ir gynybos, bet... taip pat kuria darbovietes“, – visuomeniniam radijui sakė ministrė.
„Per devynerius metus sukursime 7 tūkst. darbo vietų tokiuose regionuose kaip (šiaurės vakaruose esančios) Galisija ir Asturija, kur gyvybiškai svarbu kurti darbovietes“, – nurodė ji.
Gynybos ministerija apskaičiavo, kad „šios programos per artimiausius kelerius metus sukurs mažiausiai 8 500 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų“.
