Tokį paraginimą Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastis paskelbė sekmadienį, dieną po to, kai Madridas paskelbė, jog imsis precedento neturinčių veiksmų ir atleis Katalonijos vyriausybę.
Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as atmetė Madrido veiksmus, o šeštadienį Barselonoje į demonstraciją susirinko tūkstančiai regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos šalininkų. Regiono parlamento pirmininkė Carme Forcadell taip pat apkaltino Ispanijos premjerą Mariano Rajoy surengs „perversmą“.
Bet sekmadienį A.Dastis pareiškė, kad katalonai turi paklusti Madridui: „Vyriausybė siekia, ir nenoriai, atstatyti teisinę, konstitucinę tvarką, taip pat – pačios Katalonijos taisykles.“
„Mes paskirsime pareigūnus, kurie prižiūrės kasdienius reikalus Katalonijoje pagal Katalonijos įstatymus ir normas. Tikiuosi, kad visi ignoruos bet kokius nurodymus, kuriuos jie (separatistai, – red.) planuoja skelbti, nes jie neturi teisinių įgaliojimų tai daryti“, – teigė Ispanijos diplomatijos vadovas.
Tiesa, A.Dastis pabandė ir nuraminti aistras. Jis pabrėžė, kad Madridas nevykdys nepriklausomybės šalininkų judėjimo lyderių.
Šiaip ar taip, separatistinė Katalonijos vyriausybė tvirtina, kad Madridui nepaklus. Tad galimybė, kad jų kabinetas tiesiog atsisakys pasitraukti, o jį palaikys dešimtys tūkstančių žmonių gatvėse.
Kol kas M.Rajoy sprendimui aktyvuoti Ispanijos konstitucijos 155-ąjį straipsnį, kuriuo įšaldoma Katalonijos autonomija, dar turi pritarti aukštieji parlamento rūmai – Senatas. Neabejoja, kad pritarimo bus sulaukta, nes valdančioji Liaudies partija Senate turi daugumą.
Senatoriai balsuos šį penktadienį, o tuomet Madridas gali visiškai perimti Katalonijos finansų, policijos, žiniasklaidos kontrolę ir daugiausia pusei metų apriboti regiono parlamento galias. Per šešis mėnesius turi būti surengti nauji regioniniai rinkimai.
Pirmadienį Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria pareiškė, kad C.Puigdemont'as praras visas galias, vos Senatas pritars 155-ojo Konstitucijos straipsnio aktyvavimui. Jam taip pat bus nebemokamas atlyginimas.
Nors spalio 1-ąją, kai milijonai katalonų balsavo „referendume“, kurį Ispanijos konstitucinis teismas skelbė neteisėtu, Barselonoje ir kituose regiono miestuose buvo kilę neramumų, per pastarąsias tris savaites demonstracijos daugiausia taikios.
Vis dėlto M.Rajoy planas naudoti specialias konstitucines galias supykdė abi puses. Antai 24-erių ispanas Mikelis Lekue, studijuojantis Barselonoje, pabrėžė, kad nepritaria Katalonijos nepriklausomybei, bet teigė, jog M.Rajoy veiksmai jam nepatinka.
Krizė kelia grėsmę politiniam ir ekonominiam stabilumui Ispanijoje, kurios ekonomika yra ketvirtoji pagal dydį euro zonoje.
„Nesutinku su 155-ojo straipsnio panaudojimu. Kad ir kiek klaidų padarė Katalonijos vyriausybė, o padarė daug, nemanau, kad reikia atimti iš regiono autonomiją. Manau, kad reikia susėsti ir kalbėtis“, – tvirtino M.Lekue.
Savo ruožtu M.Rajoy, kurio veiksmams pritarė ir karalius Felipe ir opozicijoje dirbantys socialistai, sako, kad krizė kelia grėsmę politiniam ir ekonominiam stabilumui Ispanijoje, kurios ekonomika yra ketvirtoji pagal dydį euro zonoje.
Pagal dabartinę tvarką, rinkimų kampanijai suteikiamos 54 dienos, o tai reiškia, kad nauji rinkimai gali įvykti vėliausiai birželio viduryje.
Nuo praėjusių parlamento rinkimų, įvykusių 2015 metais, Katalonijos parlamente įvairioms partijoms priklausantys, tačiau už atsiskyrimą pasisakantys politikai užima 72 iš 135 vietų.
