Šis naujausias Madrido vyriausybės žingsnis yra mėginimas išeiti iš politinės aklavietės, susiklosčiusios dėl turtingo Katalonijos regiono separatistinių siekių.
Savo „Twitter“ žinutėje Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras nurodė, kad „malonė šiems nuteistiesiems buvo patvirtinta“ per antradienį ryte surengtą kabineto posėdį.
Pastarosiomis savaitėmis P.Sanchezas siekė telkti paramą malonėms ir įrodinėjo, kad tai labai svarbu norint išeiti iš politinės aklavietės dėl Katalonijos separatistų kampanijos.
Katalonijos klausimas Ispanijos politikoje dominuoja nuo 2017-ųjų, kai šis turtingas šiaurės rytų regionas surengė uždraustą ir policijos smurto temdytą referendumą dėl nepriklausomybės.
Po referendumo buvo paskelbta neilgai gyvavusi nepriklausomybės deklaracija ir kilo viena didžiausių Ispanijos politinių krizių nuo demokratijos atkūrimo 1975-aisiais.
„Noras atleisti“
2019 metais Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nuteisė 12 Katalonijos politikų ir aktyvistų už jų vaidmenį regionui stengiantis atsikratyti centrinės Madrido valdžios. Devyni iš jų buvo nuteisti kalėti 9–13 metų.
Ta nutartis Katalonijoje išprovokavo kelių dienų trukmės protestus Barselonoje bei kituose miestuose; per demonstracijas neretai kildavo susirėmimų su policija.
Dauguma ispanų (53 proc.) nepritaria malonės suteikimui, nors 68 proc. katalonų palaiko tokį žingsnį, rodo sociologinių tyrimų bendrovės „Ipsos“ atlikta apklausa.
Aukščiausiasis Teismas ir pagrindinės opozicijos partijos irgi pasisakė prieš malonės suteikimą.
Dešimtys tūkstančių žmonių birželio 13 dieną Madrido centre protestavo prieš vyriausybės planus pirma laiko paleisti į laisvę nuteistus separatistų lyderius.
Daugelio konservatorių nuomone, P.Sanchezas daugiausia vedamas noru išlaikyti valdžią savo rankose, kadangi jo mažumos administracija iš dalies kliaujasi katalonų separatistais priimant įstatymus nacionaliniame parlamente.
Tačiau praėjusią savaitę P.Sanchezas netikėtai sulaukė paramos siūlymui suteikti malonę iš Ispanijos pagrindinės verslo lobistinės organizacijos CEOE, nepritariančiai šiaurės rytų regiono nepriklausomybei, taip pat iš Katalonijos Katalikų Bažnyčios.
Ispanų užsienio reikalų ministrė Arancha Gonzalez Laya pirmadienį gynė planus paleisti separatistus ir šią iniciatyvą apibūdino kaip „visuomenės noro atleisti išraišką“.
„Grandines atrakinantis raktas“
Pasak analitikų, P. Sanchezas dabar imasi politinių lošimų dėl malonės, tikėdamasis, kad iki nacionalinių rinkimų, turinčių įvykti iki 2024 metų sausį, pavyks atitaisyti bet kokią žalą jo vyriausybės populiarumui.
„Laikui bėgant malonės atrodys anekdotinės, jei ekonomikai gerai seksis“, – sakė Madride įsikūrusio Karolio III universiteto sociologas Pablo Ferrandizas.
Jis priminė, jog Ispanija yra viena „pagrindinių naudos gavėjų“ įgyvendinant Europos Sąjungos 750 mln. eurų vertės atsigavimo po koronaviruso pandemijos planą, kurio lėšos bus pradėtos skirstyti vėliau šiais metais.
Kol kas per anksti prognozuoti, ar malonės suteikimas paskatins dialogą tarp Madrido ir Katalonijos regioninės vyriausybės, kuriai nuo gegužės vadovauja nuosaikus separatistas Pere Aragonesas.
P. Aragonesas priklauso kairiosios pakraipos partijai ERC, vadovaujamai O. Junqueraso.
„Malonės suteikimas yra svarbus elementas, grandines atveriantis raktas, nes padėtis Katalonijoje buvo visiškai užblokuota“, – sakė Barselonos autonominio universiteto politologas Oriolis Bartomeusas.
Tačiau jis perspėjo, kad „kelias nebus lengvas“, nes Katalonijos separatistai reikalauja teisės surengti referendumą dėl nepriklausomybės, kuriam P. Sanchezo vyriausybė griežtai nepritaria.
Malonės suteikimas „privers separatistus“ nesėkmingą mėginimą 2017 metais paskelbti nepriklausomybę „palikti praeityje“ ir „pasiūlyti kažką kita“, mano O. Bartomeusas.
