Beatifikacijos mišios rytinėje pakrantėje esančiame Taragonos mieste prasidėjo iš anksto įrašytu popiežiaus Pranciškaus vaizdo pasveikinimu, nors Ispanijos organizacijų aljansas ir ragino jį sustabdyti šį Katalikų Bažnyčios „politinį profrankiško patvirtinimo aktą“.
Manoma, kad Ispanijos respublikos gynėjai nužudė kelis tūkstančius kunigų ir vienuolių. Ispanijos Katalikų Bažnyčia, regis, stengėsi apeiti prieštaringus vertinimus tuos 522 beatifikuotus asmenis vadindama „20-ojo amžiaus Ispanijos kankiniais“.
„Visa širdimi prisidedu prie visų šių iškilmių dalyvių“, – pasakė popiežius, kurio žodžiai buvo palydėti ilgais tūkstančių susirinkusiųjų plojimais.
Ispanų žiniasklaida šią ceremoniją vadina „didžiausia beatifikacija per Bažnyčios istoriją“.
Istorikai apskaičiavo, kad per Ispanijos pilietinį karą žuvo maždaug 500 tūkst. žmonių iš abiejų konflikto šalių. F.Franco pasiekus pergalę, nacionalistų pajėgos įvykdė egzekucijas maždaug 50-čiai tūkst. respublikonų, o F.Franco diktatūra tęsėsi iki pat jo mirties 1975-aisiais.
Manoma, kad Ispanijos respublikos gynėjai, kurie priklausė daugiausia kairiajam sparnui ir kurių dauguma laikėsi griežtai antibažnytinių nuostatų, nužudė kelis tūkstančius kunigų ir vienuolių.
Ispanijos Katalikų Bažnyčia, regis, stengėsi apeiti prieštaringus vertinimus tuos 522 beatifikuotus asmenis vadindama „20-ojo amžiaus Ispanijos kankiniais“.
Tačiau popiežius Pranciškus sekmadienį kalbėjo tiesiau ir sakė, kad jie buvo „kankiniai, nužudyti dėl savo tikėjimo per Ispanijos pilietinį karą“.
F.Franco eros aukas remiantis Ispanijos dešimčių organizacijų aljansas parašė popiežiui laišką, kuriame sakė: „Prisidengdama religiniu aktu (katalikų) hierarchija vykdo politinį profrankiško patvirtinimo aktą“.
„Platforma Tiesos komisijai“ pridūrė: „Turėtumėte žinoti, kad Katalikų Bažnyčia rėmė Franco karinį sukilimą prieš Ispanijos Respubliką 1936 metais“.
Bažnyčia „tą karą laikė “kryžiaus žygiu„, paremdama sukilusius generolus, (ir) įteisino fašistinę diktatūrą bei įnirtingas represijas, kurias ji taikė ispanams“, sakoma tame laiške, kuris buvo paskelbtas penktadienį.
Katalikų Bažnyčia „pamiršo frankistų represijų aukas“, sakoma laiške.
Šiai beatifikacijai nepritarė ir kai kurios progresyvesnės Ispanijos Katalikų Bažnyčios grupės, kurios šalyje yra mažuma ir kurios sakė, kad tai vėl atvers praeities žaizdas.
Vatikanas nuolat paskelbia palaimintaisiais Ispanijos pilietinio karo aukas.
Be 515 ispanų, palaimintaisiais buvo paskelbti trys prancūzai ir po vieną žmogų iš Kubos, Kolumbijos, Filipinų ir Portugalijos. Po beatifikacijos asmuo gali būti skelbiamas šventuoju.
Ispanijos konservatorių vyriausybei beatifikacijos mišiose atstovavo teisingumo ir vidaus reikalų ministrai Alberto Ruizas Gallardonas ir Jorge Fernandezas Diazas.
Mišiose, kurios vyko viename švietimo komplekse, taip pat dalyvavo beveik 4 tūkst. giminaičių ir palikuonių, ir maždaug 2,7 tūkst. dvasininkų, nurodė organizatoriai.
Jauniausias iš beatifikuotų „kankinių“, Jose Sanchezas Rodriguezas, „buvo nužudytas 18 metų amžiaus prie kapinių sienos“ Madride, 1936 metų rugpjūčio 18 dieną, auštant, drauge su septyniais kitais dvasininkais, skelbia Madrido vyskupija, kuri taip pat nurodo, kad juos nužudė kovotojų grupė.
Vyriausia iš beatifikuotųjų yra 86 metų sesuo Aurora Lopez Gonzalez, kuri 1936-ųjų liepą pabėgo iš savo vienuolyno netoli sostinės, kai jį „užėmė revoliucionieriai“. Maždaug po penkių mėnesių jai buvo įvykdyta egzekucija.
Vatikanas nuolat paskelbia palaimintaisiais Ispanijos pilietinio karo aukas.
2007 metais Pranciškaus pirmtakas Benediktas XVI surengė didžiausią ankstesnę beatifikacijos ceremoniją, kurios metu palaimintaisiais buvo paskelbtos 498 religinio persekiojimo Ispanijos pilietinio karo metu aukos.
