M.Rajoy vadovavo Ispanijos vyriausybei nuo 2011 metų iki praėjusių metų birželio, kai parlamente neatlaikė balsavimo dėl nepasitikėjimo, surengto į korupcijos skandalą įsivėlus jo konservatyviajai Liaudies partijai (PP).
Konservatorių buvusį lyderį premjero poste pakeitė jo varžovas iš Socialistų partijos Pedro Sanchezas.
M.Rajoy „pasirodymas yra labai svarbus, nes jis vadovavo“ šaliai prieš, per ir po Katalonijos regioninės vyriausybės pastangų atsiskirti nuo Ispanijos 2017 metų spalį, aiškino Madrido Komplutensės universiteto politologijos profesorė Paloma Roman.
„Būdamas liudytojas jis turės sakyti tiesą“, – pridūrė ji.
Pasak profesorės, M.Rajoy pasirodymas teisme „nieko nepaliks abejingo“, nes politinis dialogas šalyje tampa vis aštresnis, artėjant balandį numatytam pirmalaikiams visuotiniams rinkimams bei gegužę vyksiantiems Europos, savivaldybių ir regioniniams rinkimams.
63 metų politikas turi pradėti liudyti teisme 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.
M.Rajoy pašaukė į teismą kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“, dalyvaujanti bylos nagrinėjimo procese kaip „liaudies kaltintoja“ – ši specifinė Ispanijos taisyklė leidžia bei kuriam piliečiui ar organizacijai reikšti kaltinimus kartu su prokurorais.
Iš pradžių buvusį premjerą apklaus „Vox“ atstovai ir gynybos advokatai.
„Neužsiimdavo politika“
Kritikai kaltina M.Rajoy pakursčius separatistines nuotaikas: nuo 2010 iki 2017 metų Ispanijos šiaurės rytiniame regione nepriklausomybės šalininkų padaugėjo nuo 10 iki 47,5 procento – kone visas toks nuomonių pokytis įvyko per jo kadenciją.
Dar prieš ateidamas į valdžią M.Rajoy, tuomet vadovavęs opozicijai, agitavo už naują, sutartą Katalonijos statusą, kuris suteikė regionui daugiau įgaliojimų ir teisę vadintis „valstybe“ Ispanijos sudėtyje.
Konstitucinis Teismas vėliau panaikino tokį Katalonijos apibrėžimą ir savo sprendimu pakurstė aistras nepriklausomybės šalininkų gretose.
M.Rajoy liudijimas „teismo procesui gali būti svarbi ir dramatiška akimirka“, įsitikinęs Barselonos autonominio universiteto politologijos profesorius Joanas Botella.
Buvęs vyriausybės vadovas „mėgins atsiriboti nuo bet kokios atsakomybės“, bet „turės atsakyti į klausimą: kodėl jis taip ir nesusėdo prie derybų stalo“ su separatistais?
„Rajoy neužsiimdavo politika – jis griebėsi įstatymų“, – sakė Madrido autonominio universiteto politologas Fernando Vallespinas (Fernandas Valjespinas).
Pasak jo, M.Rajoy „nuolat kreipdavosi į Konstitucinį Teismą siekdamas sutrukdyti separatistų iniciatyvoms“.
„Kairieji kritikuoja jį dėl to, kad nemėgino išspręsti problemos politiškai“, o „dešinieji – dėl to, kad greičiau nesiėmė veiksmų“ prieš separatistų judėjimą“, pabrėžė F.Vallespinas.
Nebe politikoje
Prokurorai prašo teismo skirti 7–25 metų laisvės atėmimo bausmes 12 katalonų separatistų lyderių ir aktyvistų.
Šie teisiami už tai, kad nepaisydami teismo draudimo ragino 2017 metų spalį surengti referendumą dėl nepriklausomybės ir vėliau paskelbė neilgai gyvavusią nepriklausomybės deklaraciją.
Po tų įvykių M.Rajoy vyriausybė paleido Katalonijos vyriausybę ir parlamentą, įvedė tiesioginį valdymą pusiau autonominiame regione ir sušaukė jame pirmalaikius rinkimus.
Keliomis dienomis vėliau Katalonijos tuometinis lyderis Carles Puigdemontas pabėgo iš Ispanijos į Belgiją kartu su keliais savo kolegomis. Kitiems separatistų lyderiams buvo skirtas kardomasis kalinimas.
Paskui M.Rajoy buvusi pavaduotoja Soraya Saenz de Santamaria, trečiadienį taip pat liudysianti teisme, pareiškė, kad jos partija „nukirto galvą“ judėjimui už nepriklausomybę.
Vėliau, liepos mėnesį, nuverstas M.Rajoy „visam laikui“ pasitraukė iš politikos.
