M.Rajoy buvo apsaugotas nuo politinio pažeminimo, kai jo Liaudies partija, kaip rodo oficialūs rezultatai, per sekmadienio rinkimus iškilo į pirmąją vietą Galisijoje – nepaisant recesijos ir skaudžių vyriausybės taupymo priemonių.
Šis regionas yra tradicinė Liaudies partijos tvirtovė, tad pralaimėjimas jame būtų pakirtęs M.Rajoy pozicijas jam bandant įtikinti pasaulio rinkas, kad jis gali sutvarkyti Ispanijos finansus.
Tačiau antrieji regioniniai rinkimai – Baskijoje – padidino Ispanijos lyderio problemas. Balsavusių apklausa parodė, kad nauja separatistų koalicija liko antroje vietoje po Baskų nacionalistų partijos, kuri siekia regionui didesnės autonomijos.
Rinkimai šiuose dviejuose regionuose vyko kritišku premjerui laiku – jis turi nuspręsti, ar siekti euro zonos pagalbos didžiulei valstybės skolai finansuoti ir jeigu taip, tai kada.
M.Rajoy Liaudies partija gavo 41 iš 75 vietų Galisijos parlamente – daugiau nei 38 dabar turimas vietas.
Šio regiono, kuriame gyvena 2,8 mln. žmonių, rinkėjai, regis, nusprendė laikytis M.Rajoy partijos, nepaisydami iki 21 proc. padidėjusio ir prie šalies vidurkio – 25 proc. – artėjančio nedarbo.
Ekonominiai sunkumai ir išlaidų švietimui bei sveikatos apsaugai sumažinimas didina nepasitenkinimą, ypač – Baskijoje, kur vyko pirmieji regioniniai rinkimai nuo to laiko, kai ginkluota separatistų grupuotė ETA pernai atsisakė smurto.
Baskų nacionalistų partija laimėjo 27 iš 75 vietų Baskijos parlamente, o antroji su 21 vieta liko separatistų koalicija „Euskal Herria Bildu“. Tai reiškia, kad maždaug du trečdaliai vietų asamblėjoje atiteko nacionalistams.
„Laikas pradėti galvoti kaip tautai, kaip valstybei. Laikas sustabdyti įsakymus iš Madrido“, – per mitingą Bilbao po rinkimų pareiškė „Euskal Herria Bildu“ lyderė, rašytoja Laura Mintegi.
Tokie rezultatai sustiprins kampaniją už tai, kad nuteisti ir kalinami ETA nariai būtų perkelti į kalėjimus arčiau namų, pridūrė ji.
„Euskal Herria Bildu“, kaip atrodo, užpildė tuštumą, kurią paliko su ETA susijusi ir 2003-iaisiais uždrausta partija „Batasuna“. Dabar iškyla didelis klausimas, ar Baskų nacionalistų partija sieks aljanso su separatistų koalicija, ar ieškos sąjungininkų kitur.
Politikos analitikai mano, kad baskų regiono vyriausybė, kurioje dirbtų ir „Euskal Herria Bildu“, politiniuose debatuose į pirmą eilę keltų Baskijos nepriklausomybės klausimus.
„Jei ji (vyriausybė) bus su “Bildu„, (baskų) identiteto ar ryšių su Ispanija klausimas užims centrinę vietą jos koalicijoje“, – sakė Santjago de Kompostelos universiteto politologijos profesorius Antonas Losada.
Baskų nacionalistų partijos lyderis Inaki Urkullu apie savo planus kol kas neužsimena.
„Prasidėjo nauja era“, – sakė jis per mitingą po rinkimų, kuris įvyko Bilbao.
M.Rajoy taip pat susiduria su paramos separatizmui didėjimu turtingoje Katalonijoje šalies šiaurės rytuose, kur regioniniai rinkimai įvyks lapkričio 25 dieną.
Katalonijos prezidentas Arturas Masas pažadėjo surengti referendumą dėl „apsisprendimo“, jeigu jo Konvergencijos ir sąjungos partija bus perrinkta.
