Buvęs ekonomikos profesorius, balsavimo dėl nepasitikėjimo premjeru Mariano Rajoy iniciatorius, pasinaudojęs jo konservatyvios Liaudies partijos (PP) korupcijos skandalu, naujuoju vyriausybės vadovu taps po penktadienį parlamente įvykusio balsavimo.
„Jūsų izoliacija, pone Rajoy, yra epitafija politiniam periodui, kuris baigėsi“, – ketvirtadienį parlamente sakė 46 metų politikas, Ispanijoje pravardžiuojamas Ponu Gražuoliu.
„Jūs esate iš praeities, ši šalis yra ant naujo istorijos puslapio slenksčio ir Ispanija privalo be baimės žiūrėti į ateitį“, – pridūrė P.Sanchezas, vilkėjęs nepriekaištingą tamsų kostiumą.
Sugrįžimas į centrinę areną
„Likimas jam suteikia galimybę atlikti pagrindinį vaidmenį“, – sako Madrido autonominio universiteto politologijos profesorius Fernando Vallespinas. Tačiau, pasak jo, P.Sanchezas bando daryti „rizikingą statymą“.
Iki šiol Socialistų partija buvo išstumta iš „politinių debatų priešakinių pozicijų“. Juose svarbiausias vaidmuo atiteko PP, centro dešiniųjų partijai „Ciudadanos“ ir kraštutinių kairiųjų partijai „Podemos“.
Kad užsitikrintų daugumą per balsavimą dėl nepasitikėjimo, socialistai, kurie turi 84 iš 350 vietų parlamente, turėjo patraukti savo pusėn įvairias kitas partijas, įskaitant „Podemos“, katalonų separatistus ir baskų nacionalistus.
Vis dėlto tokia „Frankenšteino daugumos“ vyriausybė, kaip ją jau vadina PP, bus nestabili, ir P.Sanchezui gali tekti neilgai džiaugtis premjero postu.
Tačiau Socialistų partijos lyderis greičiausiai „bandys imtis kai kurių politinių iniciatyvų, kad sustiprintų paramą savo PSOE“, sakė konsultacijų bendrovės „Teneo Intelligence“ tyrimų direktoriaus pavaduotojas Antonio Barroso.
Jis pridūrė, kad „erdvė dideliems ekonomikos politikos pokyčiams bus labai ribota ir labiausiai tikėtina baigtis yra pirmalaikiai rinkimai per 12 mėnesių“, kuriuos, remiantis visuomenės apklausomis, laimėtų „Ciudadanos“.
„P.Sanchezas yra ryžtingas politikas, bet ne per daug apmąstantis, jis daugiau galvoja apie trumpalaikį laikotarpį“, – kalbėjo F.Vallespinas.
Sugrįžimas
P.Sanchezas gimė 1972 metais Madride, turtingoje šeimoje. Jo tėvas buvo verslininkas, o motina – valstybės tarnautoja.
Jis mokėsi Ispanijos sostinėje, vėliau gavo politinės ekonomikos magistro laipsnį Laisvajame Briuselio universitete, Belgijoje. Tačiau jo aistra visada buvo politika.
Nuo 2004 iki 2009 metų jis buvo Madrido miesto tarybos opozicijos narys, vėliau, ministro pirmininko Jose Luiso Rodriguezo Zapatero laikais, buvo išrinktas į parlamentą.
Tačiau 2011 metais į valdžią atėjus triuškinančią daugumą laimėjusiai Liaudies partijai, socialistai neteko valdžios, ir P.Sanchezo šlovės dienos baigėsi.
Vis tik P.Sanchezui pavyko sugrįžti į žemuosius parlamento rūmus 2013 metais, atsistatydinus vienam parlamentarui, o vėliau jis buvo išrinktas Socialistų partijos vadovu.
2015 metų visuotiniuose rinkimuose jis buvo antras po M.Rajoy, nesėkmingai bandė formuoti alternatyvią vyriausybę su „Ciudadanos“.
2016 metais buvo surengti nauji rinkimai, kuriuose Socialistų partija pasirodė blogiausiai nuo Ispanijos grįžimo prie demokratijos po ilgamečio diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties 1975 metais.
Po to P.Sanchezas neteko partijos vadovo posto, nes buvo laikomas atsakingu už socialistų nesėkmę rinkimuose.
Tačiau 2017 metų gegužę jis vėl buvo išrinktas vadovauti Socialistų partijai.
„Oportunizmas“
Pastaraisiais mėnesiais po nepavykusio šiaurės rytinio Katalonijos atsiskyrimo prie M.Rajoy pavojingai priartėjęs P.Sanchezas penktadienį išvertė iš posto nesuskaičiuojamą daugybę krizių įveikusį premjerą.
„Pedro Sanchezas į istoriją įeis kaip Ispanijos politikos Judas“, – neseniai sakė vienas PP lyderių Fernando Martinezas-Maillo.
Ketvirtadienį parlamente M.Rajoy apkaltino P.Sanchezą „oportunizmu tarnaujant asmeninėms ambicijoms“.
Kritikuodamas „ambicijų užvaldytą lyderį“ dienraštis „El Mundo“ publikavo karikatūrą, kurioje jis prieš veidrodį repetuoja savo kalbą parlamente.
„Tegul tie, kurie nori, kad aš persikelčiau iš savo namo į namus su 58 tūkst. kvadratinių metrų sodu, teniso aikštele, virėju ir liokajumi, balsuoja „taip“, – rašoma prie karikatūros, su aliuzija į ministro pirmininko rezidenciją.
