Susitikimas įvyko kitą dieną po Ispanijos, Airijos ir Norvegijos oficialaus Palestinos valstybingumo pripažinimo.
Antradienį Izraelis pasmerkė šių trijų valstybių diplomatinį žingsnį. Palestinos valstybingumo pripažinimas neturės jokio realaus poveikio vykstančiam karui Gazos Ruože, tačiau jis laikomas pergale palestiniečiams ir tikimasi, kad tai paskatins kitas Vakarų šalis pasekti šiuo pavyzdžiu.
„Prezidento [Mahmoudo] Abbaso (Mahmudo Abaso), Palestinos vyriausybės ir Palestinos žmonių vardu nuoširdžiai džiaugiamės, kad Ispanija pripažino Palestinos valstybę“, – po susitikimo su Ispanijos premjeru ir užsienio reikalų ministru Jose Manueliu Albaresu (Chosė Manueliu Albaresu) sakė M. Mustafa.
Trečiadienio susitikime taip pat dalyvavo Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas, Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis), Islamo bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas Hussainas Ibrahimas Taha (Husainas Ibrahimas Taha), Turkijos ir Jordanijos užsienio reikalų ministrai ir Arabų ir Islamo šalių užsienio reikalų komiteto Gazos Ruožo klausimais nariai.
Palestinos valstybingumą pripažįsta daugiau nei 140 šalių – daugiau nei du trečdaliai visų Jungtinių Tautų narių.
Be Ispanijos ir Airijos, Palestinos valstybingumą oficialiai pripažįsta devynios iš 27 Europos Sąjungos narių. Norvegija nėra ES narė, tačiau jos užsienio politika paprastai yra suderinta su bloku.
Tikimasi, kad ketvirtadienį Slovėnija taip pat priims sprendimą dėl Palestinos valstybingumo. Jį dar turėtų patvirtinti šios Europos šalies parlamentas.
„Sveikiname Ispaniją, Norvegiją, Airiją ir Slovėniją už teisingą elgesį. Raginame kitus Europos partnerius pasielgti taip pat“, – sakė Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi (Aimanas Safadis).
Šis sprendimas sukėlė piktą Izraelio reakciją ir dar labiau padidino diplomatinę įtampą, ypač su Ispanija.
Be to, Madridas ir Dublinas reikalauja, kad ES imtųsi priemonių prieš žydų valstybę dėl jos veiksmų pietiniame Gazos Ruožo Rafacho mieste.
Gazos Ruože vyksta kruviniausias per jo istoriją karas, kilęs po palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ beprecedentės spalio 7-osios atakos Izraelio pietuose, kai, oficialiais duomenimis, žuvo daugiau kaip 1 170 žmonių, daugiausia civilių.
Per šią ataką kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 121, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 37 žuvusius įkaitus.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje jau žuvo daugiau kaip 36 tūkst. žmonių.
