Antradienį parlamentas vėl balsuos dėl P.Sanchezo kandidatūros, tik šįkart reikės paprastos balsų daugumos, kad jis būtų patvirtintas premjeru dar vienai kadencijai
Nors politinė matematika veikia P.Sanchezo naudai, jam susitarus dėl 13 parlamentarų iš regioninės separatistinės Katalonijos partijos ERC susilaikymo per balsavimą, jį palaikančiųjų ir nepalaikančiųjų skirtumas yra itin mažas. Antradienį P.Sanchezas laimėti gali vos dviejų balsų persvara.
Ispaniją, ketvirtą pagal dydį euro zonos ekonomiką, didžiąją 2019-ųjų dalį buvo apėmusi politinė suirutė, balandžio ir lapkričio rinkimams neatskleidus aiškaus nugalėtojo.
P.Sanchezo Socialistų partija laimėjo pakartotinius lapkričio 10-osios rinkimus surinkusi 120 mandatų, bet jos pozicijos nusilpo; balandžio rinkimuose socialistai buvo gavę trimis mandatais daugiau 350 vietų parlamente.
Netrukus P.Sanchezas sudarė susitarimą su kraštutiniais kairiaisiais „Podemos“, gavusiais 35 vietas parlamente. Tai būtų pirmas toks valdžios pasidalijimo susitarimas per dabartinę Ispanijos istoriją.
Tačiau siekdamas absoliučios 176 vietų daugumos, kurios reikėjo norint laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo, P.Sanchezas dar susitarė su keliomis mažesnėmis partijomis, įskaitant ERC, dėl paramos ar susilaikymo.
47-erių P.Sanchezas gynė savo komandos programą per retą savaitgalio parlamento sesiją prieš pirmąjį balsavimą dėl pasitikėjimo.
Jis žada pakelti mažiausius atlyginimus ir didinti mokesčius daug uždirbantiems bei stambiajam verslui, taip pat sušvelninti dalį kontroversiškai vertinamų 2012 metų darbo rinkos reformų, dėl kurių tapo lengviau atleisti darbuotojus.
P.Sanchezas taip pat pabrėžė, kad dialogas bus „absoliutus prioritetas“ sprendžiant konfliktą dėl Katalonijos nepriklausomybės siekio, bei sakė, kad reikia pripažinti tiek pritariančiųjų šio turtingo šiaurės rytinio regiono atsiskyrimui nuo Ispanijos, tiek tam nepritariančiųjų nepasitenkinimą.
Politinė situacija Katalonijoje tebėra neapibrėžta po 2017-ųjų nepriklausomybės referendumo, kurį Madridas pripažino prieštaraujančiu konstitucijai.
„Frankenšteino vyriausybė“
„Ši pažangi koalicija yra geriausias priešnuodis šiai apokalipsės koalicijai“, – sekmadienį sakė P.Sanchezas, turėdamas galvoje Ispanijos konservatyviąsias partijas: Liaudies partiją (PP), „Piliečius“ („Ciudadanos“) ir kraštutinius dešiniuosius „Vox“. Šios politinės jėgos kaltina P.Sanchezą išduodant konstituciją dėl savo susitarimo su katalonų separatistais dėl vyriausybės formavimo.
PP lyderis Pablo Casado apkaltino P.Sanchezą formuojant „Frankenšteino vyriausybę“ iš „komunistų“ ir „separatistų“, esą norinčių „padaryti galą Ispanijai“.
Sekmadienio balsavimas vyko Trijų karalių – Ispanijoje populiarios šventės, kurios metu trys karaliai vaikams dalija dovanas, – išvakarėse.
Nemažai parlamentarų sekmadienį į darbą atėjo su lagaminais, planuodami iškart po balsavimo vykti į oro uostą ar geležinkelio stotį, kad spėtų grįžti šventėms į savo gimtuosius miestus.
Iki 2015 metų Ispanijoje veikė dvipartinė sistema, kai kelis dešimtmečius šalį pasikeisdamos valdė Socialistų partija ir PP, tačiau naujų partijų iškilimas lėmė labiau susiskaldžiusį parlamentą ir sunkesnį vyriausybės formavimo procesą.
P.Sanchezas į valdžią atėjo 2018-ųjų birželį, kai per balsavimą dėl nepasitikėjimo iš posto buvo nuverstas tuometinis premjeras iš PP Mariano Rajoy.
