8 mln. gyventojų turinčios Katalonijos rinkimai vyko daugiau kaip šešeri metai po C. Puigdemont'o vadovauto nesėkmingo bandymo 2017-aisiais paskelbti nepriklausomybę, išprovokavusio didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę.
Katalonijos socialistų partija, vadovaujama Salvadoro Illos (Salvadoro Iljos), kuris pandemijos metu buvo Ispanijos sveikatos apsaugos ministras, laimėjo 42 iš 135 vietų regiono parlamente – devyniomis daugiau nei per ankstesnius rinkimus 2021 metais.
Socialiniame tinkle „X“ pavadinęs rinkimų rezultatus istoriniais, P. Sanchezas sakė, kad jie žymės „naujos eros Katalonijoje“ pradžią.
„Nauja era visiems katalonams, kad ir ką jie galvotų“, – sakė S. Illa, šalininkams švenčiant jo pergalę.
Tai taip pat didelė pergalė P. Sanchezui, norėjusiam parodyti, kad jo politika mažinti Katalonijos krizės sukeltą įtampą buvo veiksminga ir galiausiai sumažino paramą nepriklausomybei šiame turtingame Ispanijos šiaurės rytų regione.
Rinkimų rezultatai suteikia Ispanijos premjerui labai reikalingą atokvėpį sunkiai prasidėjus jo naujausiai kadencijai – ją apkartino nuožmi dešiniojo sparno opozicija ir korupcijos tyrimas jo žmonos atžvilgiu, vos neprivertęs P. Sanchezo praėjusį mėnesį atsistatydinti.
2018 metais, praėjus maždaug devyniems mėnesiams po nesėkmingo Katalonijos bandymo 2017-ųjų spalį paskelbti nepriklausomybę, tapęs premjeru P. Sanchezas stengėsi „užgydyti žaizdas“, likusias dėl šios beprecedentės politinės krizės.
2021 metais P. Sanchezas suteikė malonę dėl Katalonijos bandymo atsiskirti įkalintiems separatistams. Lapkritį jis ėmėsi stumti amnestiją dar ieškomiems katalonų nepriklausomybės šalininkams mainais į separatistų paramą parlamente, leidusią jam užsitikrinti naują ketverių metų kadenciją.
Separatistai be daugumos
Socialistams pavyko patraukti savo pusėn daugiau rinkėjų ir pasiekti, kad nepriklausomybę remiančios partijos netektų daugumos, kuri joms buvo reikalinga norint pratęsti dešimtmetį trukusį valdymą Katalonijoje.
Galutiniai rezultatai rodo, kad C. Puigdemont'o griežtos linijos besilaikanti partija „JxCat“, nuosaiki ERC, kuriai vadovauja darbą baigiantis regiono lyderis Pere Aragonesas (Perė Aragonesas), ir mažesnė griežtos kairės CUP gavo 59 vietas Katalonijos parlamente. Per ankstesnius rinkimus jos buvo gavusios 74 vietas.
Net priskaičiavus dvi naujo ultranacionalistų Katalonų aljanso laimėtas vietas, separatistų partijoms vis tiek trūktų iki 68 vietų daugumos.
„JxCat“ laimėjo 35 vietas – kiek daugiau nei per ankstesnius rinkimus. ERC vietų skaičius smarkiai sumažėjo – nuo 33 iki 20, o CUP, turėjusi devynias vietas, dabar turės tik keturias.
61 metų C. Puigdemont'as pabėgo iš Ispanijos į Belgiją, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo dėl nepavykusio 2017-ųjų Katalonijos nepriklausomybės siekio. Negalėdamas atvykti į Ispaniją, kur jam išduotas arešto orderis, jis savo rinkimų kampaniją vykdė Pietų Prancūzijoje netoli sienos.
Nors įsigaliojus amnestijos įstatymui C. Puigdemont'as galės grįžti į Ispaniją, jis tikėjosi gerai pasirodyti per sekmadienio rinkimus ir sugrįžti pergalingai, kaip perrinktas lyderis.
Jis yra pažadėjęs pasitraukti iš politikos, jei nelaimės rinkimų.
Aljanso kūrimas
Nors pasiekė pergalę, S. Illai dar labai trūksta iki 68 vietų daugumos, tad dabar jis turės ieškoti paramos, kad galėtų tapti regiono lyderiu.
Nors socialistai 2021 metais taip pat laimėjo daugiausiai balsų, S. Illai tuomet nepavyko suburti daugumos, o separatistai susivienijo į 74 vietų koaliciją.
Analitikai sako, kad labiausiai tikėtinas socialistų aljansas su šešias vietas laimėjusia radikalios kairės „Comuns Sumar“ ir 20 vietų gavusia ERC.
Drauge šios partijos kaip tik turėtų 68 vietas.
Rinkimai taip pat buvo proveržis dešiniojo sparno opozicinei Liaudies partijai – ji laimėjo 15 vietų vietoje turėtų trijų. Kraštutinių dešiniųjų „Vox“ išsaugojo savo 11 mandatų.
Abi šios partijos kategoriškai prieštaravo nepriklausomybės šalininkų judėjimui ir prieštarauja P. Sanchezo amnestijos įstatymo projektui, įsigaliosiančiam jau po kelių savaičių ir sudarysiančiam sąlygas C. Puigdemont'o sugrįžimui.
31 metų rinkėja Ainhoa Matos (Ainoa Matos) išreiškė viltį, kad per rinkimus sustiprės separatistams nepriklausančių katalonų balsas.
„Žmonės kaip aš, kurie nėra nepriklausomybės šalininkai, neturėjo pakankamo balso ar atstovavimo, tad tikiuosi, kad tai gali pasikeisti“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
