Ispanijos socialistų vyriausybė planavo pirmadienį perkelti diktatoriaus palaikus iš įspūdingo mauzoliejaus netoli Madrido į kiek kuklesnį valstybinį panteoną. Tačiau šiems planams įnirtingai pasipriešino F.Franco artimieji ir nemažai dešiniųjų pažiūrų veikėjų.
Teismo išplatintame pareiškime rašoma, kad teisėjai „vieningai nusprendė“ sustabdyti ekshumaciją, kad būtų išvengta „žalos“, kuri būtų sukelta, jei teismas galiausiai nuspręstų, jog palaikai neturėjo būti perlaidojami ir turėtų būti grąžinti į mauzoliejų, kur jie yra šiuo metu.
Pernai birželį prie vyriausybės vairo stojęs socialistas ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pavertė F.Franco palaikų perlaidojimą savo ministrų kabineto prioritetu.
Šie planai vėl atgaivino nesutarimus, kurių šaknys siekia Ispanijos pilietinį karą, vykusį praėjusio amžiaus 4-ame dešimtmetyje.
F.Franco palaikai šiuo metu ilsisi didžiuliame Katalikų Bažnyčiai priklausančiame mauzoliejuje Kritusiųjų slėnyje, esančiame į vakarus nuo Madrido.
Nuo pilietinio karo pabaigos iki savo mirties 1975-aisiais geležiniu kumščiu Ispaniją valdęs generolas F.Franco yra palaidotas uolos papėdėje iškastoje įspūdingoje bazilikoje, traukiančioje turistus bei dešiniųjų pažiūrų demonstrantus.
Šis monumentas Gvadaramos kalnuose nuo 1940 iki 1959 metų buvo statomas F.Franco režimo iniciatyva.
Dalį darbų buvo priversti atlikti politiniai kaliniai. Čia palaidota maždaug 37 tūkst. žmonių, per pilietinį karą kariavusių abiejose pusėse.
Socialistai, raginę perlaidoti buvusio diktatoriaus palaikus, tvirtina, kad Kritusiųjų slėnis turi tapti susitaikymo po kruvino pilietinio karo, o ne diktatoriaus garbinimo vieta.
