Praėjusią savaitę prie Ispanijos valstybės institucijų rikiavosi moterys, laikydamos rankose blankus. Jos eilėse stovėjo ne tam, kad užregistruotų automobilį ar butą. Deklaracijų anketose, grafoje „kilnojamasis turtas“, jos užrašė „Mi cuerpo“ – jos registravo savo kūnus.
Pasak žurnalo „Time“, protestas tęsėsi ir „Twitter“ socialiniame tinkle, su žyma micuerpoesmio („mano kūnas priklauso man“). Dešimtys tūkstančių protestuotojų žygiavo Madrido gatvėmis, skanduodami tokius šūkius kaip „Traukite savo rožančius nuo mano kiaušidžių“.
Nors 70 proc. Ispanijos gyventojų yra Romos katalikai, visuomenė abortų draudimo įstatymo projektą sutiko labai priešiškai.
Ispanijos moterys taip išreiškė nepritarimą konservatorių dominuojamame parlamente pasiūlytam įstatymui, kuris uždraustų nėštumo nutraukimą.
Jei būtų priimtas, tai būtų vienas griežčiausių abortų draudimų įstatymų Europoje ir panaikintų prieš ketverius metus kairiųjų vyriausybės priimtą įstatymą, leidžiantį nutraukti nėštumą iki 14-os savaitės.
Nors 70 proc. Ispanijos gyventojų yra Romos katalikai, visuomenė įstatymo projektą sutiko labai priešiškai.
Pasak dienraščio „El País“ paskelbtos apklausos, jam nepritaria 80 proc. ispanų – tarp jų, 50 proc. katalikais save laikančių žmonių. Įstatymo projektas netgi suskaldė valdančiąją Liaudies partiją, kuri 2011-aisiais iš valdžios išstūmė socialistus.
Socialistų premjero José Luiso Rodriguezo Zapatero vyriausybė liberalizavo abortų įstatymus ir sumažino religijos įtaką bendrojo lavinimo mokyklų programoje, o Mariano Rajoy konservatoriai stengėsi šias reformas panaikinti.
Liaudies partija palaiko glaudžius ryšius su Ispanijos katalikų bažnyčia, kuri labiausiai ir prisidėjo kuriant abortų draudimo įstatymą. Tai ne pirmas kartas, kai Bažnyčia bando prastumti visuomenėje nepopuliarius įstatymus.
Liaudies partija palaiko glaudžius ryšius su Ispanijos katalikų bažnyčia, kuri labiausiai ir prisidėjo kuriant abortų draudimo įstatymą.
Pernai gegužę Liaudies partija ėmėsi švietimo reformos, kuri daugiau mokesčių mokėtojų pinigų skirtų katalikų mokymo centrams ir berniukų arba mergaičių mokykloms bei didesnį dėmesį skirtų tikybos mokymui visose valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Didesniam religijos mokymui nepritarė 70 proc. „El País“ apklaustų ispanų.
„Generolo Franco diktatūros laikais valstybė ir Katalikų bažnyčia buvo suaugusios į vieną. Dabar regime diktatūros modelio pasikartojimą, – žurnalui „Time“ sakė Ohajo valstijos universiteto dėstytoja Aurélie Vialette. – Politika ir religija vėl susilieja.“
„Šis abortų įstatymas yra autoritarinių, neodiktatorinių tendencijų Liaudies partijoje pavyzdys ir Zapatero laikotarpiu pasiektos pasaulietinės valstybės kūrimo ir pilietinių teisių plėtros naikinimas“, – mano vertėjas ir kairiųjų aktyvistų organizacijos „Fundación de los Comunes“ narys Raúlis Sánchezas Cedillo.
Tačiau kol valdžia artėja prie Katalikų bažnyčios, tikėjimas šalyje silpsta. Nors 76 proc. ispanų sako esantys katalikai, 57 proc. pripažįsta, kad neina į bažnyčią.
2011 metais, kai Ispanija buvo įklimpusi į ekonomikos krizę ir nedarbo liūną, rinkėjai balsavo už Mariano Rajoy konservatorius, tikėdamiesi, kad jie padės atgaivinti šalies ekonomiką. Jų kadencijos pradžioje Ispanijoje darbo neturėjo 5,27 mln. gyventojų – nedarbo lygis siekė 23 proc. Po trejų metų bedarbių gretas papildė dar 700 tūkst. žmonių, o nedarbas išaugo iki 26 proc.
Sausį Ispanijos vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad abortų draudimas padidins gimstamumą, o tai savo ruožtu pakels šalies ūkį.
Analitikai mano, kad abortų įstatymą paskatino konservatorių susirūpinimas Ispanijoje krentančiu gimstamumu, kuris šiuo metu yra vienas mažiausių Europoje, ir populiarumą prarandančių konservatyviųjų vertybių statusu.
Analitikai mano, kad abortų įstatymą paskatino konservatorių susirūpinimas Ispanijoje krentančiu gimstamumu, kuris šiuo metu yra vienas mažiausių Europoje, ir populiarumą prarandančių konservatyviųjų vertybių statusu.
Liaudies partijos reitingai nuolat smunka, 63 proc. gyventojų sako visiškai nepasitikintys premjeru.
Idėja drausti abortus taip pat nepridėjo populiarumo Liaudies partijai. Naujasis įstatymas neleistų nutraukti nėštumo net apsigimimo atveju – nebent pastota po išprievartavimo arba nėštumas keltų rimtą grėsmę motinos sveikatai.
Pastarąją sąlygą būtų labai sunku įrodyti – moteris turėtų rasti du gydytojus, nesusijusius su jos pasirinkta abortų klinika, kurie sutiktų prisiekti, kad embrionas kelia grėsmę jos sveikatai. Ji taip pat turėtų pasikalbėti su valstybės paskirtais socialiniais darbuotojais ir aptarti alternatyvas nėštumo nutraukimui – tokius kaip įvaikinimas – o tada savaitę „mąstyti“, ar vis dar nutraukti nėštumą.
Nepilnametės merginos turėtų gauti savo tėvų leidimą. Tai, pasak aktyvistės Joanos Garcia Grezner, įstums merginas, kurios „patiria spaudimą iš savo šeimų arba smurtą ir seksualinį išnaudojimą“, į beviltišką padėtį.
Teisingumo ministras Alberto Ruizas-Gallardónas, kuris ir pateikė įstatymo projektą, teigia, kad taip siekiama apsaugoti moteris. „Vyriausybės manymu, dramatiškomis aborto aplinkybėmis moteris nėra kalta, – sako jis. – Moteris visuomet yra auka.“
Aktyvistė iš Madrido Carmen Estébanez Camarena ministro teiginius laiko neleistinai globėjiškais: „Mums to nereikia.“
„Ne tik akivaizdu, kad iš mūsų atimama mūsų teisė, bet kartu matome, kaip valdžia su mumis elgiasi taip, tarsi vėl būtume nepilnametės ir mums reikėtų daugybės gydytojų pritarimo, nes negalime pačios priimti sprendimų“, – sako ji.
Ispanijos akredituotų abortų klinikų asociacija teigia, kad pagal pasiūlytą įstatymą, iš 118 tūkst. pernai metais atliktų nėštumo nutraukimo procedūrų 100 tūkst. atsidurtų už įstatymo ribų. Ginekologai taip pat perspėja apie žalą, kurią gali padaryti draudimas nutraukti nėštumą rimto apsigimimo atveju. Šis draudimas Ispanijoje panaikintas dar 1985 metais.
1978-aisiais, kai Ispanijoje vis dar buvo draudžiama nutraukti nėštumą, čarteriniais lėktuvais į abortų klinikas Londone skrisdavo „vidutiniškai 200 moterų per savaitę ir 10 tūkst. per metus.
Priėmus įstatymą, sako jo priešininkai, išaugs nelegalių abortų skaičius. Pasak Guttmacherio instituto, kasmet nelegaliai atliekami abortai nusineša 47 tūkst. moterų gyvybių visame pasaulyje.
„Grįšime į laikus, kai turtingieji galėjo nuvykti į Londoną ir ten nutraukti nėštumą, o vargšai turėjo likti čia ir griebtis nelegalių abortų, taip statydami moters sveikatą į pavojų“, – sako C.E.Camarena.
1978-aisiais, kai Ispanijoje vis dar buvo draudžiama nutraukti nėštumą, užsakomaisiais reisais į abortų klinikas Londone skrisdavo vidutiniškai 200 moterų per savaitę ir 10 tūkst. per metus.
Pasipriešinimas įstatymo projektui prasiveržė protestais visoje Ispanijoje, o šalies žiniasklaidoje nuolat matyti violetinės spalvos drabužiais vilkinčių moterų ir vyrų vaizdai. Pernai gruodžio 20 dieną, kai projektas buvo pristatytas ministrų kabinetui, protesto akcijos įvyko 30-yje šalies miestų. Praėjsią savaitę dešimtys tūkstančių protestuotojų su plakatais „Laisvę motinoms!“ ir „Mes gimdome, mes sprendžiame“ susirinko Madride.
Protestai prieš abortų draudimą Ispanijoje surengti ir Paryžiuje, Romoje ir Briuselyje, o dar vienas planuojamas priešais šalies konsulatą Niujorke.
