Neaišku, ar jis norėjo žudyti ir nusižudyti, ar turėjo politinių motyvų. Tačiau pareigūnai atrodo beveik įsitikinę, kad šis smurtas Miunsterio senamiestyje netoli katedros nėra susijęs su islamizmu.
Šešių sužeistųjų būklė rimta, nurodė policija.
Po kelių tokio pobūdžio teroristinių išpuolių, už kuriuos atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS), Vokietijoje galioja aukšto laipsnio parengtis.
Per didžiausią iš tokių atakų prieglobsčio prašytojas tunisietis 2016 metų gruodį sunkvežimiu rėžėsi į minią viename Berlyno Kalėdų miestelyje. Tuomet žuvo 12 žmonių.
Kalbėdamas apie šeštadienio popietę įvykusį incidentą Miunsteryje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas sakė, jog „šiuo metu nėra požymių, kad būtų koks nors ryšys su islamizmu“.
Iš pradžių buvo nuogąstaujama, kad šalis patyrė dar vieną ekstremistų ataką.
Psichologinės problemos
Pabrėžęs, kad tyrimas dar vyksta, H.Reulas sakė, kad kaltininkas tikriausiai yra Vokietijos pilietis, „o ne, kaip visur buvo teigiama, koks nors pabėgėlis ar panašiai“.
Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad vairuotojas Jensas R. yra turėjęs psichikos sveikatos problemų.
Visuomeninis transliuotojas ZDF pranešė, kad atakos vykdytojas neseniai bandė žudytis, o naujienų kanalas NTV paskelbė, kad jis yra kalbėjęs apie troškimą į savo mirtį atkreipti kuo didesnį dėmesį.
ZDF taip pat pranešė, kad jis gali būti susijęs su kraštutinių dešiniųjų judėjimais.
Naujienų svetainė „Spiegel Online“ rašė, kad Jensas R. gyveno Miunsteryje ir kad policija jo bute rado ginklą.
300 tūkst. gyventojų turinčio universitetinio miesto policija šių pranešimų kol kas nepatvirtino.
Pareigūnai sakė, kad atakai panaudotame mikroautobuse buvo „potencialiai pavojingas objektas“, galbūt sprogmuo, ir kad buvo iškviesti sprogmenų ekspertai.
Ginkluoti policininkai aptvėrė didelę teritoriją aplink atakos vietą ir ragino gyventojus vengti miesto centro, kad tyrėjai galėtų imtis darbo.
„Labai sukrėtė“
Kanclerė Angela Merkel sakė, kad incidentas ją „labai sukrėtė“ ir „bus padaryta visa, kas įmanoma, siekiant nustatyti, kas stovi už šio akto, ir padėti aukoms“.
Užuojautos žinutes atsiuntė Rusijos ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas .
Per kelerius pastaruosius metais Vokietijoje įvykdyta virtinė teroro atakų, tarp jų panaudojant transporto priemones.
Per minėtą 2016 metų gruodžio 19-osios ataką 24 metų Tuniso pilietis Anisas Amri pagrobė sunkvežimį, nužudęs jo vairuotoją, ir rėžėsi į žmonių pilną kalėdinę mugę Berlyne. Žuvo 12 žmonių, dar 48 buvo sužeisti.
Po keturių dienų po šios atakos A.Amri buvo nukautas Italijos policijos Milane, kur jis nusigavo kirtęs kelias Europos valstybes. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė IS.
Ši džihadistų grupuotė prisiėmė atsakomybę ir už kelias kitas panašias atakas Europoje – pavyzdžiui, Barselonos La Ramblos bulvare 2017-ųjų rugpjūtį, kai žuvo 14 žmonių ir dar per 100 buvo sužeisti.
Daugiausiai žmonių gyvybių pareikalavęs tokio pobūdžio incidentas įvyko 2016 metų liepos 14-ąją Prancūzijos pietiniame kurorte Nicoje. Minint nacionalinę šventę – Bastilijos paėmimo dieną – užpuolikas, nukreipęs į minią sunkvežimį, nužudė 86 žmones.
Kaip ir kitos Europos šalys, Vokietija išlieka džihadistų grupuočių taikiniu, ypač dėl savo dalyvavimo koalicijoje, kuri kovoja su IS Irake ir Sirijoje, ir, taip pat, 2001-aisiais dislokuoto kontingento Afganistane.
Pareigūnai sakė, kad atakai panaudotame mikroautobuse buvo „potencialiai pavojingas objektas“, galbūt sprogmuo, ir kad buvo iškviesti sprogmenų ekspertai.
Praėjusį mėnesį teismas kalėti iki gyvos galvos nuteisė vyrą, kuris pernai liepą iš „džihadistinių“ paskatų viename Hamburgo prekybos centre peiliu nužudė žmogų ir sužeidė dar šešis.
IS taip pat prisiėmė atsakomybę už virtinę 2016 metais Vokietijoje įvykdytų atakų, įskaitant paauglio nužudymą Hamburge, mirtininko sprogdinimą šalies pietuose esančiame Ansbache, kai buvo sužeista 15 žmonių, ir incidentą traukinyje Bavarijoje, kai kirviu buvo sužeisti penki žmonės.
Vokietijos saugumo tarnybos yra apskaičiavusios, kad šalyje yra maždaug 10 tūkst. radikalių islamistų, kurių maždaug 1,6 tūkst. laikomi potencialiai galinčiais imtis smurto.
A.Merkel politiniai oponentai teigė, kad saugumo situacija pablogėjo nuo 2015 metų
