Liepos 6 dieną vykusiame antrajame rinkimų ture M. Pezeshkianas laimėjo prieš ultrakonservatorių Saeedą Jalili (Saidą Džalilį).
69 metų buvęs širdies chirurgas M. Pezeshkianas ragino palaikyti „konstruktyvius santykius“ su Vakarų šalimis, kad būtų atgaivintas branduolinis susitarimas ir „Iranas išeitų iš izoliacijos“.
2018-aisiais Vašingtonas iš šio susitarimo vienašališkai pasitraukė ir grąžino sankcijas šiitiškai respublikai. Teheranas savo ruožtu ėmė palaipsniui mažinti savo 2015 metų susitarime duotus įsipareigojimus. Susitarimu buvo siekiama apriboti Teherano branduolinę veiklą. Iranas ir toliau tvirtina viso labo vykdantis tik branduolinės energijos naudojimo taikiais tikslais programą.
Vėlų penktadienį anglų kalba leidžiamame laikraštyje „Tehran Times“ M. Pezeshkianas sakė, kad JAV pasitraukus iš 2015-ųjų susitarimo, Europos šalys įsipareigojo pabandyti jį išgelbėti ir sušvelninti JAV sankcijų poveikį.
„Europos šalys nesilaikė visų šių įsipareigojimų“, – rašė M. Pezeshkianas.
„Nepaisant šių klaidų, tikiuosi konstruktyvaus dialogo su Europos šalimis, kad mūsų santykiai būtų nukreipti teisingu keliu, grindžiamu abipusės pagarbos ir lygiateisiškumo principais“, – pridūrė jis.
Europos Sąjungos atstovė spaudai Nabila Massrali (Nabila Masrali) anksčiau pasveikino Irano reformistų kandidatą M. Pezeshkianą su pergale prezidento rinkimuose ir pridūrė, kad 27 narių blokas yra „pasirengęs bendradarbiauti su naująja vyriausybe pagal ES kritišką santykių politiką“.
M. Pezeshkianas yra buvęs širdies chirurgas, kurio vienintelė ankstesnė patirtis vyriausybėje buvo sveikatos apsaugos ministro pareigos maždaug prieš du dešimtmečius.
Pirmalaikiai rinkimai buvo paskelbti po ultrakonservatyvaus prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahimo Raisio) žūties sraigtasparnio katastrofoje.
M. Pezeshkianas buvo laikomas vieninteliu reformistu, kuriam Irano Sergėtojų taryba leido kandidatuoti.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) turi galutinį žodį sprendžiant visus valstybės reikalus.
Pagal sunkiai pasiektą 2015 metų susitarimą Iranas sutiko įšaldyti savo branduolinę programą mainais į skaudžių tarptautinių sankcijų panaikinimą.
JAV pasitraukus ir grąžinus sankcijas, Iranas palaipsniui ėmė nesilaikyti savo įsipareigojimų pagal susitarimą.
Tikėtasi, kad 2015-ųjų susitarimu pavyks įtikinti Iraną atsisakyti branduolinės bombos kūrimo planų. Teheranas visada neigė siekiantis sukurti atominę bombą.
ES narės Prancūzija ir Vokietija, taip pat Jungtinė Karalystė, Kinija ir Rusija taip pat prisidėjo prie susitarimo.
Europos šalys bandė jį išgelbėti, tačiau Iranas apkaltino jas tariamu neveiklumu.
