Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Išrinktojo Izraelio prezidento šaknys – Lietuvoje: kaip čia gyveno jo proseneliai?

Vienuoliktuoju Izraelio prezidentu išrinktas garsios politikų šeimos atstovas Isaacas Herzogas kilęs iš litvakų – Lietuvos žydų. Šeduvoje žydų istorijos muziejaus statybas inicijavęs rašytojas Sergejus Kanovičius 15min teigė, kad prezidento prosenelio pėdsakų galima rasti Šeduvoje, Pašvityje ir Pasvalyje.
Isaacas Herzogas
Isaacas Herzogas / „Scanpix“/AP nuotr.

Pats I.Herzogas gimė jau Tel Avive, nepriklausomame Izraelyje, 1960 metais. Jo tėvas Chaimas Herzogas, kuris buvo šeštasis Izraelio prezidentas, gimęs Airijoje, o motina – Egipte.

Pastarųjų šeimos kilusios iš Rytų Europos. I.Herzogo prosenelis Šmuelis Icchakas Hilmanas 1868 metais gimė Šeduvos miestelyje Radviliškio rajone, studijavo Torą pas dėdes Pašvitinyje (miestelyje prie Šiaulių) ir Pasvalyje.

Š.I.Hilmanas 1897 metais, sulaukęs 29-erių, tapo Berezino miesto Minsko regione rabinu, o 1908 metais buvo paskirtas Glazgo miesto Škotijoje rabinu. Jo laidotuvėse Jeruzalėje 1953 metais dalyvavo tūkstančiai žmonių.

„Facebook“ nuotr./Šmuelis Icchakas Hilmanas
„Facebook“ nuotr./Šmuelis Icchakas Hilmanas

„Hilmanas buvo rabinas, kuris mokėsi Pakruojyje. Jo dukra taip pat gimė Lietuvoje, negalime pasakyti, ar Šeduvoje, ir XX a. pradžioje šeima išvyko į Škotiją.

Chaimo Herzogo seneliai ir dabartinio išrinktojo prezidento prosenelis yra gimę Lietuvoje. Toks ir yra ryšys“, – 15min pasakojo S.Kanovičius.

Jis Šeduvoje jau kuris laikas vysto „Dingusio Štetlo“ muziejaus projektą. Muziejų tikimasi atidaryti iki 2022-2023 metų, o jame bus atkurtas kadaise vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.

Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr./Šeduvoje 2015 metais atidengtas monumentas čia gyvenusiems žydams
Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr./Šeduvoje 2015 metais atidengtas monumentas čia gyvenusiems žydams

Šeduvos žydų bendruomenės pradžia laikytina XVIII a. pirmoji pusė, kai Magdeburgo teises ir savivaldą gavęs miestelis pradėjo sparčiai vystytis. 1880 metais Šeduvoje gyveno beveik 2,4 tūkst. žydų.

1941 metais Šeduvą užėmę vokiečiai, padedami vietinių nacių kolaborantų, išvarė miestelio žydus į gretimą Pavartyčių kaimą, paverstą getu. Tų pačių metų rugpjūtį Liaudiškių miške 664 Šeduvos žydai buvo sušaudyti.

Niekas negimė prezidentu

I.Herzogas 2009 metais, kai ėjo socialinių paslaugų ir rūpybos ministro pareigas, lankėsi pirmajame Lietuvoje vykusiame „Gyvųjų žygyje“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Isaacas Herzogas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Isaacas Herzogas

Litvakų tarp anksčiau ir dabar įtakingų Izraelio politikų – daug. I.Herzogui prezidento pareigas užleidžiantis Reuvenas Rivlinas save kildina iš Vilniaus Gaono palikuonių, o premjero Benjamino Netanyahu seneliai kilę iš Šeduvos ir Krėvos (dabartinėje Baltarusijoje).

Buvęs prezidentas Shimonas Peresas gimė dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančiame mažame Višnevo mieste, kuriame nuo viduramžių gyveno save litvakams priskiriantys žydai.

S.Kanovičius: šie žinomi žmonės yra gimę paprastų žmonių šeimose. Domėjimasis ryšiu su žeme būtų daug natūralesnis, jei būtų domimasi paprastų žmonių gyvenimu ir jų istorija.

Kilmė iš litvakų – dainininkų Leonardo Coheno ir Bobo Dylano, dailininkų Marco Chagallo, Chaimo Soutine'o, filosofų Emmanuelio Levino ir Isaiah Berlino, rašytojų Romaino Gary ir Nadine Gordimet biografijose.

Tiesa, S.Kanovičius, kalbėdamas su 15min, pabrėžė, kad garsių litvakų kilmės žydų protėviai buvo paprasti žmonės.

Evaldo Labanausko nuotr. /Sergejus Kanovičius
Evaldo Labanausko nuotr. /Sergejus Kanovičius

„Šie žinomi žmonės yra gimę paprastų žmonių šeimose. Domėjimasis ryšiu su žeme būtų daug natūralesnis, jei būtų domimasi paprastų žmonių gyvenimu ir jų istorija.

Niekas negimė prezidentu, niekas negimė žymiu rašytoju ar Nobelio premijos laureatu. Visi jie gimę šeimose – daktarų, batsiuvių, siuvėjų. Hilmanas Šeduvoje buvo rabinas, vėliau tapo svarbiu judaizmo komentatoriumi“, – kalbėjo S.Kanovičius.

Anot jo, reikėtų atskirti „įžymių, turtingų litvakų paieškas“ ir kultūrinį bei istorinį kontekstą.

„Mes dažnai uždedam lipduką, kad, štai, litvakas. Bet būna, kad pasidomėjęs litvakas nutaria, jog jam nebeįdomu, kad jis turi litvakų šaknų. Ryšys turi būti gyvas.

Be to, pamirštam, iš kokios kultūros jie kilo, kokia toji litvakiška kultūra. Žodis „litvakas“ turi gilesnę prasmę nei kažkoks tolimas geografinis ryšys su žeme“, – teigė S.Kanovičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?