Įvykis – Vokietijoje?
Vos 7 sekundžių trukmės įraše įamžinta didžiulio vandens telkinio pakrantė. Matyti paplūdimio smėlis, molas. Netrukus už dalį dangaus slepiančių juodų debesų sužybsi, po akimirkos pasirodo tiesi šviesos juosta ir kažkas nukrenta į vandenį.
Smūgį palydi didžiulis garsas, jo sukelta banga atsirita iki kranto, atsitrenkimo vietoje į viršų pakyla aukštas vandens purslų stulpas. Vaizdas sujuda, tarytum būdų sudrebėjusi pati Žemė.
Šiuo kadru dalijamasi įvairiuose socialiniuose tinkluose ir kitur internete: „Facebook“, „YouTube“, „TikTok“ (čia, čia, čia, čia), „Twitter“ (čia, čia). Pastarieji įrašai peržiūrėti atitinkamai 53 tūkst. ir 300 tūkst. kartų, beveik 2,5 tūkst. ir 6,2 tūkst. žmonių po jais paspaudė „patinka“.
Nei pačiame įraše, nei prie jo nenurodyta konkreti incidento vieta, tikslus filmavimo laikas, nėra ir autoriaus pavardės. Kai kuriuose įrašuose ar vaizdo įrašo versijoje patikslinta, kad įvykis užfiksuotas Vokietijoje, Baltijos jūros pakrantėje, kai kur paminėtas tik pernykštis rugpjūtis, bet daugiau informacijos nepateikiama.
„Meteoras nukrito į Baltijos jūrą? – retoriškai paklausė įrašą „YouTube“ patalpinęs žmogus ir čia pat atsakė. – Kad ir kas tai yra, tai nutiko 2022 m. rugpjūtį Vokietijoje.“
Panašiai pakomentavo ir ši „Facebook“ vartotoja.
Beje, kone visuose įrašuose iš dangaus esą atskriejęs kūnas vadinamas klaidingai – meteoru, nors turėtų būti meteoritas, kitaip tariant, uoliena, kuri nesudega meteorui krentant į Žemę.
Meteoras yra tiesiog asteroidas, kuris bando „nusileisti“ ant mūsų planetos, bet jį išgarina atmosfera (dėl atmosferos keliamo pasipriešinimo uolienai pakyla jos temperatūra). Kartais matome šių degančių meteorų sukuriamą karšto oro švytėjimą ir vadiname juos „krintančiomis žvaigždėmis“.
Tai – jau pirma užuomina, kad platinama „mėgėjiška“, ne įrodymais patvirtinta žinia apie kosmoso kūno nukritimą.
Autorius nurodė, kad netikras
Vaizdo įrašas paplito internete lyg virusas, nors nieko panašaus virš Baltijos jūros neįvyko. Internete nėra patikimų žiniasklaidos pranešimų apie dangaus kūną, pernai rugpjūtį nukritusį į šį vandens telkinį.
Paieškos laukelyje įvedus tik žodžius „meteor Germany“ (angl. „meteoras Vokietija“), pirmiausia pasiūlomas šis vaizdo įrašas. Prie jo taip pat paaiškinta: „Vokietijoje kamera užfiksuotas meteoro krytis!“.
Aprašyme dar patikslinta incidento vieta – Šlėzvigas-Holšteinas, netoli sienos su Danija, tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų esanti žemė. Bet iš vaizdo įrašo sunku nustatyti, ar tai iš tiesų šio regiono kraštovaizdis.
Pernai rugpjūčio 22 d. įkeltas įrašas jau peržiūrėtas beveik 12,4 mln. kartų, pakomentuotas beveik 14 tūkst. kartų.
Bet žemiau pateikta informacija visą istoriją apverčia aukštyn kojomis – kosmoso kūno kritimas yra fikcija. Vaizdo įrašas buvo pakeistas pasitelkus skaitmeninius efektus. „Sukurta panaudojus „After Effects“ ir „Davinci Resolve“, – rašoma po juo.
Įrašą į „YouTube“ įkėlęs vaizdo efektų menininkas prancūzas Elias’as Willnat’as. Tą pačią dieną įrašą jis paskelbė ir savo paskyroje „Instagram“ ir nurodė, kad kadras nėra tikras.
Vienam komentatoriui rusiškai įspėjus „Akivaizdu, kad jie kažką ruošia ir praneša žmonėms“, prancūzas nuramino, kad tai nėra tikra.
Kitam užsiminus, jog norėtų pamatyti, kas vyksta, kai smūgio bangos pasiekia krantą, E.Willnat’as pažadėjo sukurti ilgesnį įrašą.
Trečiam pasiteiravus, ar tai yra CGI (computer-generated imagery – angl. kompiuteriu sukurtas vaizdas), autorius atsakė teigiamai.
Nors E.Willnat’as visur, kur skelbė vaizdo įrašą, paminėjo Vokietiją ir meteorą, jis nebandė įtikinti, kad tai yra realus vaizdas. Priešingai, grotažymėse prie įrašo „Instagram“ paminėta ne tik CGI, bet ir CGIart (CGI menas), „aftereffects“, VFX (visual effects – angl. vaizdo efektai).
Savo paskyroje „Twitter“ jis detaliai parodė, iš kokių kadrų sudarytas įrašas. Čia tarp grotažymių yra ir „VFX studentas“, greičiausiai rodanti, kad menininkas mokosi kurti vaizdo efektus.
E.Willnat’o kanale „YouTube“ ir puslapyje „Artstation“ taip pat nurodyta, kad jis užsiima VFX bei CGI, yra 3D animatorius bei žaidimų kūrėjas.
Prie tariamo meteorito kritimo vaizdo įrašo „YouTube“ paminėta „After Effects“ yra JAV kompanijos „Adobe“ sukurta skaitmeninių vaizdo efektų, judančios grafikos kūrimo ir redagavimo programa. „DaVinci Resolve“ yra kita programa, leidžianti redaguoti vaizdą, koreguoti spalvas, pridėti vaizdo efektus ir garsą.
E.Willnat’as internete demonstruoja ne vieną vaizdo įrašą, sukurtą panaudojus įvairius vaizdo efektus. Pavyzdžiui, viename įraše keliautojas sprigtu „nubloškiamas“ į kalną taip stipriai, kad įvyksta sprogimas ir prasideda akmenų griūtis, kitame žmogus pirštu paliečia Mėnulį.
Meteoritai į Žemę krenta
Tiesa, vaizdo įrašas nėra visiškai laužtas iš piršto – tokį vaizdą Žemėje ne tik įmanoma pamatyti, bet ir jis buvo užfiksuotas prieš keletą metų.
2013-aisiais meteoritas nukrito Čeliabinske (Rusija). Jis ne tik apgadino nemažai statinių ir padarė kitų nuostolių, bet ir sužeidė, kaip tuo metu pranešta, daugiau nei tūkstantį žmonių.
Pernai rugpjūčio 4-ąją – po kelių savaičių pasirodė E.Willnat’o sukurtas įrašas – netoli žemės praskriejo 170-380 m skersmens meteoritas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
