Išsiveržimas prasidėjo sekmadienį vakare Halemaumau krateryje, esančiame Havajų ugnikalnių nacionaliniame parke.
„Išsiveržimas prasidėjo Kilauėjos viršūnės kalderoje“ kiek vėliau nei 9 val. 30 min. vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku, nurodė USGS.
„Padėtis sparčiai keičiasi ir HVO [Havajų ugnikalnių stebėsenos centras] padarys kitą pareiškimą, kai bus daugiau informacijos“, – pridūrė tarnybos atstovai.
Havajų ugnikalnių nacionalinio parko paskelbtuose vaizduose matyti, kaip į naktinę padangę kyla raudonų dūmų debesys.
USGS perspėjo apie „gausų vulkaninių pelenų išmetimą į atmosferą“ ir patarė orlaivių pilotams nesiartinti prie Kilauėjos ugnikalnio.
Valstijos sostinėje įsikūrusi Nacionalinė meteorologijos tarnyba perspėjo saugotis iš ugnikalnio besiveržiančių pelenų. Pasak institucijos, pernelyg ilgas kontaktas su pelenais gali sudirginti akis ir kvėpavimo takus.
Nacionalinė meteorologijos tarnyba pranešė, kad vyraujantys vėjai gali nunešti krentančius pelenus Didžiosios salos pietvakariuose esančių gyvenamųjų rajonų link. Tarnyba pridūrė, kad kvėpavimo sutrikimų turintys žmonės turėtų būti „itin atsargūs“.
Kaip pranešė USGS, tuojau po išsiveržimo pradžios tame regione taip pat įvyko 4,4 balo žemės drebėjimas.
Daug turistų pritraukianti Kilauėja yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių; jis reguliariai išsiveržia nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio.
2014 metais Didžiojoje saloje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, iš Kilauėjos ištekėjusiai lavai padegus vieną namą ir sukėlus pavojų visam Pahoa miestui rytiniame salos smaigalyje.
Per 2018 metų išsiveržimą Kilauėja sunaikino daugiau kaip 700 namų, o iš ugnikalnio išsiliejusios lavos kiekio būtų pakakę pripildyti 320 tūkst. olimpinių plaukimo baseinų. Lava veržėsi keturis mėnesius ir užliejo pusės Manhatano dydžio teritoriją iki 24 metrų storio sluoksniu..
Didžioji arba Havajo sala yra didžiausia iš aštuonių pagrindinių, sudarančių šią Ramiojo vandenyno JAV valstiją, turinčią šimtus mažesnių vulkaninių salų.
