Įstatymas dėl Holokausto gilina krizę Lenkijos viduje ir pykdo sąjungininkes

Prieštaringai vertinamą įstatymo projektą dėl Holokausto bandanti priimti Lenkijos vyriausybė tokiu būdu ketino išspręsti vidaus krizę, tačiau pati to nesitikėdama supykdė artimiausias sąjungininkes. Terminas, kurį siekta uždrausti, nuskambėjo visame pasaulyje, rašo „The Washington Post“.
Holokausto aukų pagerbimas Aušvice.
Holokausto aukų pagerbimas Aušvice. / „Scanpix“ nuotr.

Įstatymo projektas, kurį patvirtinus baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti teigiantys, kad lenkai padėjo naciams atlikti jų siaubingus nusikaltimus, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

Įstatymo projektą pasmerkė viso pasaulio žydų bendruomenės, prasidėjo nesutarimai tarp Lenkijos ir jos artimiausių sąjungininkių.

Staiga viso pasaulio dėmesys nukrypo į bendradarbiavimo su naciais klausimą, kurį Lenkijos nacionalistai norėjo pamiršti kartą ir visiems laikams.

„Vyriausybė pasiekė visiškai priešingą efektą, nei norėjo, – teigė Piotras Buras, Europos užsienio santykių tarybos Varšuvos biuro vadovas. – Neplanuoti padariniai ir tarptautinė žala yra didžiulė.“

Tolsta nuo sąjungininkių

Šis epizodas – vienas iš daugelio įvykių, atitolinančių Lenkiją nuo partnerių Vakaruose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda

Dauguma Europos šalių pasmerkė įstatymą, apribojantį Lenkijos teismų nepriklausomybę. Priekaištai dėl Holokausto įstatymo projekto aidėjo iš pačio Vašingtono, nors prezidentas Donaldas Trumpas simpatizuoja Varšuvos kraštutinių dešiniųjų populizmui.

P.Buras: „Vyriausybė įkliuvo į spąstus. Ji nenori sugadinti santykių su JAV. Tačiau jei ji atsitrauks, sugadins santykius su partijos baze. Lenkijoje antrasis faktorius yra svarbesnis.“

Kol kas nėra aišku, kokio dydžio žala padaryta ir ar ją galima atitaisyti. Įstatymo projektą patvirtino abu Nacionalinės asamblėjos rūmai, dabar jį turi pasirašyti arba atmesti prezidentas Andrzejus Duda.

Jis anksčiau teigė palaikąs šį įstatymo projektą.

Vis dėlto panašu, kad, nepriklausomai nuo prezidento verdikto, įstatymo projektas sukėlė daugiau problemų, nei buvo tikimasi juo išspręsti.

„Vyriausybė įkliuvo į spąstus, – sakė P.Buras. – Ji nenori sugadinti santykių su JAV. Tačiau jei ji atsitrauks, sugadins santykius su partijos baze. Lenkijoje antrasis faktorius yra svarbesnis.“

Penktadienį, dieną po to, kai Lenkijos Senatas ignoravo tarptautinį pasipiktinimą ir patvirtino įstatymo projektą, užtraukiantį baudas ir įkalinimą iki trejų metų, premjeras Mateuszas Morawieckis neparodė jokių atsitraukimo ženklų.

Tą dieną jis lankėsi mieste, kuriame Antrojo pasaulinio karo metu buvo nužudyta lenkų šeima, bandžiusi išgelbėti žydus. M.Morawieckis teigė, esą, „labai liūdna“, kad kai kurie žmonės tiki, jog Lenkija taip pat yra atsakinga už Holokaustą.

„Scanpix“/AP nuotr./Mateuszas Morawieckis
„Scanpix“/AP nuotr./Mateuszas Morawieckis

„Kita vertus, labai svarbu tai paaiškinti“, – sakė jis, kalbėdamas radijo stočiai „Radio Poland“.

Grėsmė žodžio laisvei

1939-aisiais nacistinė Vokietija okupavo Lenkiją. Tačiau, priešingai nei kitose Europos šalyse, Lenkijos vyriausybė nebendradarbiavo su naciais.

Vis dėlto istorikai primena įvykius, metančius kaltės šešėlį ir ant lenkų: pavyzdžiui, 1941-aisiais Jedvabno mieste vietos gyventojai susivienijo ir išžudė savo kaimynus žydus.

Antrojo pasaulinio karo metu buvo nužudyta šeši milijonai Lenkijos piliečių, maždaug pusė jų – žydai. Naciai Lenkijos teritorijoje įkūrė vienas žinomiausių koncentracijos stovyklų, įskaitant Aušvico. Čia žuvo beveik milijonas žydų ir 75 tūkst. ne žydiškos kilmės lenkų.

Frazė „Lenkijos mirties stovyklos“ ilgą laiką kėlė lenkų pasipiktinimą. „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partijos nariai metų metus bandė įstatymiškai uždrausti šios frazės vartojimą.

T.de Vries: „Žmogus, kuris išgyveno Holokaustą ir sako „buvau nacių koncentracijos stovykloje, nes mane vokiečiams perdavė lenkas“, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybės.“

Vis dėlto įstatymo projekte, kurį patvirtino parlamentas, ši frazė neminima. Jame rašoma, kad bus baudžiamas kiekvienas, kuris kalba apie Lenkijos įsitraukimą į nacių nusikaltimus „prieštaraudamas faktams“.

Anot teisininkų, formuluotės neapibrėžtumas kelia nerimą.

„Žmogus, kuris išgyveno Holokaustą ir sako „Buvau nacių koncentracijos stovykloje, nes mane vokiečiams perdavė lenkas“, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybės“, – teigė Tina de Vries iš Rytų Europos teisės instituto Vokietijoje.

Izraelio pareigūnai įstatymo projektą prilygino Holokausto neigimui.

Pyksta net Vašingtonas

JAV Valstybės departamentas trečiadienį pareiškė, kad frazė „Lenkijos mirties stovyklos“ yra „netiksli, klaidinanti ir įžeidžianti“. Vis dėlto Valstybės departamentas pridūrė, kad įstatymo projektas „gali pakenkti žodžio laisvei ir akademiniam diskursui“.

Valstybės departamento pareiškime įspėjama, kad įstatymo projekto patvirtinimas gali paveikti „Lenkijos strateginius interesus ir santykius“.

Anksčiau Vašingtonas buvo laikomas išimtimi sudėtinguose Lenkijos santykiuose su Vakarais.

Praeitais metais JAV, vykdydama NATO misiją Rytų Europoje, Lenkijoje dislokavo 5 000 karių.

Praeitą vasarą D.Trumpas, prieš apsilankydamas pagrindinėse Europos sostinėse, pirmiausia užsuko į Varšuvą. Čia jis gyrė Lenkiją ir vengė kritikuoti vyriausybę dėl teisinės valstybės principo nesilaikymo.

Kitos Europos šalys kaltina Lenkiją gręžiantis nuo liberalios demokratijos. Savo ruožtu Europos Sąjunga (ES) grasina skirti sankcijas dėl prieštaringos teismų reformos.

Panašu, kad pastaruoju metu Lenkija bandė sumažinti įtampą. Buvo paskirtas naujas premjeras ir užsienio reikalų ministras – abu iš valdančiosios PiS, tačiau nuosaikesnio jos sparno.

A.M.Anders: „Dabar visur kalbama apie „Lenkijos mirties stovyklas“. Rezultatas yra ne toks, kokio tikėjomės.“

Pastarieji įvykiai sukėlė įtampą ir tarp užkietėjusių nacionalistų, remiančių PiS. P.Buro manymu, Holokausto įstatymu buvo siekiama juos patenkinti.

Dabar visų žvilgsniai krypsta į prezidentą Andrzejų Dudą – PiS sąjungininką, kuris paprastai yra pasiryžęs įgyvendinti partijos valią.

A.Duda, įstatymo projekto pasirašymui arba atmetimui turintis tris savaites, valstybiniam transliuotojui teigė: „Mes, kaip tauta, turime teisę gintis nuo akivaizdaus šmeižto.“

Vis dėlto kai kurie PiS nariai pradėjo abejoti, ar tikrai išmintinga priimti šį įstatymo projektą, pakursčiusį diskusijas klausimu, kurį norėta palikti užmarštyje.

„Dabar visur kalbama apie „Lenkijos mirties stovyklas“, – teigė senatorė Anna Maria Anders. – Rezultatas yra ne toks, kokio tikėjomės.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis