Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše teigiama:
„1991 m. kovo 17 d. įvyko visasąjunginis referendumas dėl Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos išsaugojimo, kuriame daugiau nei trys ketvirtadaliai balsavusiųjų pasisakė už SSRS išsaugojimą. (..)
Tuomet šis klausimas buvo pateiktas balsavimui:
„Ar manote, kad būtina išsaugoti SSRS kaip atnaujintą lygiaverčių suverenių respublikų federaciją, kurioje bus visiškai užtikrintos bet kurios tautybės žmogaus teisės ir laisvės?“.
Iš 185,6 mln. balsavimo teisę turinčių SSRS piliečių referendume dalyvavo 148,5 mln. (80,01 proc.). Iš jų 113,5 milijono (76,43 proc.) pasisakė už SSRS išsaugojimą.
SSRS piliečių valia buvo neteisėtai pažeista...“
Kitas „Facebook“ vartotojas rašo apie tą patį:
„Iš 185,6 mln. (80 proc.) SSRS piliečių, turinčių balsavimo teisę, 148,5 mln. (79,5proc.) dalyvavo balsavime; iš jų 113,5 mln. (76,43proc., atsakę „Taip“, pasisakė už atkurtos SSRS išsaugojimą.
Ignoruodama tautos valios rezultatus, reakcinė valdžia sugriovė Sovietų Sąjungą“.
Komunistinė imperija vis tiek turėjo būti išardyta
Įrašuose dažnai painiojamos skirtingos sąvokos: „SSRS išsaugojimas“ ir „atnaujintos federacijos sukūrimas“.
Sovietų Sąjunga save pozicionavo kaip socialistinę valstybę, kurioje buvo uždrausta privati gamybos priemonių nuosavybė, ekonomika priklausė valstybei ir buvo centralizuotai planuojama, o Komunistų partijai oficialiai buvo suteiktas „vadovaujančios ir vadovaujamos jėgos“ ir politinės sistemos „branduolio“ statusas.
Tačiau po referendumo, kai buvo pradėta rengti nauja sąjungos sutartis, nei apie socializmą, nei apie komunistinę ideologiją negalėjo būti nė kalbos – tą liudija 1991 m. rugpjūčio 15 d. ir 1991 m. lapkričio 27 d. Suverenių sovietinių respublikų sąjungos projektas.
Abiem atvejais „atnaujinta“ Sąjunga turėjo virsti demokratinių ir suverenių valstybių federacija. Todėl SSRS išsaugojimas iš esmės nebuvo svarstomas.
Be to, 1991 kovo mėn. referendumas vyko tik devyniose iš 15 respublikų, kurios buvo laikomos Sovietų Sąjungos narėmis.
Jame nedalyvavo Armėnija, Sakartvelas, Latvija, Lietuva, Moldova ir Estija.
Ir vien dėl šios priežasties negalime teigti, kad „visi“ SSRS gyventojai pritarė jos išsaugojimui.
Sovietų Sąjungos teisės aktai nenumatė referendumų
Tačiau svarbiausias klausimas yra tokio balsavimo teisinės pasekmės. Būdingas visų sovietinių konstitucijų, įskaitant ir „stalininę“ 1936 m., ir „išvystyto socializmo“ – 1978 m. „brežnevinę“, bruožas buvo kiekvienos sovietinės respublikos teisė laisvai išstoti iš SSRS (atitinkamai 17 straipsnis ir 72 straipsnis). Ši norma atsirado neatsitiktinai, ji buvo numatyta dar 1922 m. Deklaracijoje dėl Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos įkūrimo.
SSRS Konstitucijos 72 straipsnyje teigiama: „Kiekviena sąjunginė respublika pasilieka teisę laisvai išstoti iš SSRS“.
Čia aiškiai apibrėžtas subjektas, kuriam suteikta atitinkama teisė, – sąjunginė respublika. Ne SSRS piliečiai, gyvenantys jos teritorijoje, ar autonominės respublikos jos sudėtyje, ar dar kas kitas.
Taip pat nėra jokių nuorodų į referendumus (visuotinius balsavimus).
Vienuolikos buvusių sovietinių respublikų vyriausybių pozicija galutinai įtvirtinta 1991 m. gruodžio 21 d. Alma Atos deklaracijoje:
„Susikūrus Nepriklausomų valstybių sandraugai, Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga nustoja egzistuoti.
Sandraugos valstybės narės pagal savo konstitucines procedūras garantuoja tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sutarčių ir susitarimų, vykdymą“.
Taigi, matome keletą faktų, kuriuos „Facebook“ įrašų autoriai ignoruoja.
Pirma, referendumas dėl „atnaujintos“ SSRS išsaugojimo vyko ne visoje Sovietų Sąjungos teritorijoje, todėl negalima teigti, kad „visa liaudis“ arba „visi žmonės“ vienareikšmiškai pasisakė už SSRS išsaugojimą.
Antra, net ir palankaus rezultato atveju buvo daroma prielaida, kad naujoji Sąjunga bus demokratinė federacija, o ne komunistinė valstybė.
Trečia, atsiskyrimo nuo SSRS arba jos likvidavimo procedūrose nebuvo numatyta referendumo galimybė.
Todėl teiginiai apie Sovietų Sąjungos likvidavimo „neteisėtumą“ tiesiogiai prieštarauja sovietiniams įstatymams.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nemažai istorinių faktų nepaminėta arba neteisingai interpretuojama.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
