Per karą latvių legionieriai buvo vadinami savanoriais, šį argumentą dažnai pateikia prieštaraujantys Latvių legiono atminimo dienos viešam minėjimui kovo 16 dieną.
Tačiau per Latvijos Seime vykusią konferenciją „Panašus Latvijos istorijos supratimas bendrai ateičiai“ K.Kangeras pažymėjo, kad šie kariai į legioną iš tikrųjų buvo šaukiami priverstinai ir kad jie nedalyvavo vykdant nusikaltimus žmoniškumui, todėl negali būti vadinami nusikaltėliais.
Istorikas pažymėjo, jog šią poziciją patvirtina atitinkama teismo nutartis.
Kalbėdamas apie atskirus asmenis, kurie priklausė „Waffen SS“ latvių daliniui ir įvykdė nusikaltimų žmoniškumui, K.Kangeras sakė, kad jie meta šešėlį legionieriams, tačiau dėl to visas dalinys negali būti laikomas nusikalstama struktūra.
Latvijos parlamente vykusiame istorikų susitikime dalyvavo 35 diplomatinio korpuso pareigūnai, Latvijos įstatymų leidėjai ir Antrojo pasaulinio karo įvykių liudininkai.
Rygoje minint Latvių legiono dieną viešąją tvarką prižiūrės apie 1 200 policininkų
Latvijoje minint prieštaringai vertinamo Antrojo pasaulinio karo laikų Latvių legiono dieną penktadienį Rygoje viešąją tvarką gatvėse prižiūrės apie 1 200 policijos pareigūnų, pranešė Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Valdis Zatleras.
Viešąją tvarką sostinėje užtikrins policininkai, kurie patruliuos prie Latvių legiono atminimo dienos renginių centru tampančio Laisvės paminklo ir kituose sostinės rajonuose.
Kaip ir ankstesniais metais, aikštėje aplink Laisvės paminklą bus pastatytos užtvaros.
Pasak V.Zatlero, kasmet per kovo 16-osios renginius kyla vis mažiau neramumų, o ši diena palaipsniui įgyja savo tikrąją reikšmę – kritusių karių atminimo.
Tačiau jis pažymėjo, kad stiprios saugumo pajėgos reikalingos, siekiant užkirsti kelią bet kokiems galimiems incidentams. Policija penktadienį dirbs sustiprinto budrumo režimu, o kai kuriems asmenimis šią dieną uždrausta atvykti į Latviją.
Latvijos policijos vadovas Intas Kiuzis pabrėžė, kad nėra jokių abejonių, jog policija užtikrins viešąją tvarką per kovo 16-osios renginius. Šiuos renginius organizuoja skirtingas ideologijas palaikantys judėjimai, todėl priešingų stovyklų aktyvistai bus atskirti užtvaromis.
Paklaustas, kodėl šiemet sostinėje patruliuos tiek daug policininkų, I.Kiuzis nurodė, jog esama kai kurių grėsmių, tarp jų susijusių su neseniai vykusiu referendumu dėl antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, o „policija turi būti pasiruošusi užtikrinti tvarką“.
„Kovo 16 dieną vyksta priešingos pakraipos renginiai, todėl policija turi būti pasiruošusi. Geriau, kad būtų vienu policininku daugiau negu pristigtų policininko tuomet, kai jis būtų reikalingas“, – aiškino policijos vadas.
Tuo tarpu Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis anksčiau pranešė, kad kai kuriems kitų šalių, įskaitant Rusijos, piliečiams laikinai uždrausta atvykti į Latviją, nes šie asmenys gali sukelti „įtampos padidėjimą“.
„Tai įvairūs radikalai, ekstremistai. Pasienio apsauga taip pat turės dirbti sustiprintu režimu“, – sakė J.Reinikas ir pridūrė, kad Saugumo policija taip pat savo darbe atsižvelgs į „juodąjį sąrašą“, kuriuo remiantis užsieniečiams gali būti uždrausta įvažiuoti į Latviją.
Latvijos policija tikisi, kad jai neteks panaudoti jėgos per legionierių atminimo dieną
Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis nesitiki, kad policijai teks panaudoti jėgą užtikrinant viešąją tvarką per penktadienį Rygoje vyksiančius Latvių legionierių atminimo dienos renginius prie Laisvės paminklo.
„Dabar manau, jog mažai tikėtina, kad policijai teks panaudoti jėgą, tačiau, aišku, galimos atskirų žmonių provokacijos“, – penktadienį jis sakė televizijos LNT laidai „900 sekundžių“.
Ministras nurodė neturintis informacijos, ar prie šalies sienos buvo sulaikyta asmenų, kuriems šią dieną uždrausta atvykti į Latviją, siekiant išvengti provokacijų ir neramumų.
Penktadienio rytą prie Laisvės paminklo Rygoje ir aplinkiniuose rajonuose budėjo apie 400 policininkų.
Latvijos sostinėje penktadienį atskirus renginius sostinėje organizuoja trys vienas su kitu konfrontuojantys judėjimai
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja Rusijos rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.
Rygoje antifašistai padėjo gėlių prie Laisvės paminklo, nacionalistai ruošiasi legionierių atminimo eitynėms
Latvijoje veikiančio Susivienijimo prieš nacizmą atstovai kartu su savo lyderiu Janiu Kuzinu penktadienį padėjo vainiką su užrašu „Nacizmo aukų atminimui“ prie Laisvės paminklo Rygoje.
Vienas naujienų agentūros BNS korespondentas sakė, kad šioje penktadienio rytą vykusioje ceremonijoje dalyvavo 15 žmonių, tarp jų Europos Parlamento narė Tatjana Ždanok ir nacių karo nusikaltėlius persekiojančio Simono Wiesenthalio centro direktorius Efraimas Zuroffas.
Ši ceremonija baigėsi ramiai, be jokių incidentų.
Prieš prasidedant antifašistų renginiui prie Laisvės paminklo buvo sutelktos stiprios policijos pajėgos. BNS korespondentas nurodė, kad aikštėje budėjo apie 400 pareigūnų, o aplink paminklą buvo pastatytos užtvaros, prie kurių išsirikiavo tvarkos sergėtojai.
J.Kuzinas sakė žurnalistams, kad vainikas prie Laisvės paminklo buvo padėtas pagerbiant nacizmo ir žydų holokausto aukas. Jis teigė asmeniškai neprieštaraujantis, kad tą pačią dieną buvę Latvių legiono, priklausiusio Vokietijos „Waffen SS“ struktūrai, nariai pagerbtų savo ginklo draugus, tačiau nurodė, kad tokius renginius derėtų rengti Broliškose kapinėse ir legionierių kapinėse Lestenėje.
Pasak J.Kuzino, Latvių legionierių atminimo diena „gadina Latvijos įvaizdį pasaulyje“.
Tuo tarpu E.Zuroffas pareiškė, kad latvių legionieriai „nėra jokie didvyriai, kad būtų viešai šlovinami“.
„Nors Latvių legionas nedalyvavo holokausto nusikaltimuose, tarp legionierių buvo žmonių, kurie prieš į jį įstodami dalyvavo žydų žudynėse. Todėl neleistina, kad legionieriai būtų pagerbiami per viešus renginius“, – sakė jis.
Penktadienio rytą Rygos katedroje vykusiose pamaldose už latvių legionierius dalyvavo apie 300 žmonių.
Kaip praneša BNS korespondentas, mišiose, kurias aukojo Latvijos liuteronų evangelikų arkivyskupas Jаnis Vanagas, dalyvavo Latvių legiono veteranai, taip pat Nacionaliniam susivienijimui atstovaujantys įstatymų lridėjai Raivis Dzintaras, Janis Dombrava ir Inara Murniecė.
Daugelis pamaldų dalyvių segėjo Latvijos vėliavos spalvų juosteles, kurios buvo dalijamos Katedros aikštėje.
Apie 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku sugiedoję valstybės himną pamaldų dalyviai pradėjo rikiuotis eitynėms prie Laisvės paminklo, prie kurio jie planuoja padėti gėlių.
Kai kurie eitynių dalyviai laikė plakatus su užrašais latvių ir anglų kalbomis „Okupacinei valdžiai – ne! Laisvai Latvijai – taip!“, taip pat su užbrauktais kūju ir pjautuvu bei nacistinės Vokietijos simboliais.
Prie katedros taip pat susirinko jaunuoliai, nešini Latvijos vėliavomis, kurie prie Laisvės paminklo išsirikiuos dviem gretomis, sudarydami alėją.
Rygoje vykusios latvių SS legionierių atminimo dienos eitynės baigėsi be incidentų
Latvijos veteranai, kurie kovėsi su Sovietų Sąjungos armija nacistinės Vokietijos pusėje per Antrąjį pasaulinį karą, penktadienį dalyvavo legionierių atminimo eitynėse Rygoje, kurias prižiūrėjo stiprios policijos pajėgos, o šio minėjimo priešininkai surengė nedideles protesto demonstracijas.
Kaip pranešė policija, prieštaringai vertinamose eitynėse per Rygos senamiestį dalyvavo apie 1 500 žmonių.
Kai kurie eitynių dalyviai laikė plakatus su užrašais latvių ir anglų kalbomis „Okupacinei valdžiai – ne! Laisvai Latvijai – taip!“, taip pat su užbrauktais kūju ir pjautuvu bei nacistinės Vokietijos simboliais.
Pareigūnai sulaikė tik tris asmenis: vieną dėl agresyvaus elgesio, o kitus du – už uždraustų simbolių, nacių svastikos ir sovietų pjautuvo bei kūjo, demonstravimą viešoje vietoje.
Latvijos vėliavas nešantys veteranai ir jų šalininkai po pamaldų Rygos katedroje nužygiavo padėti gėlių prie Laisvės paminklo.
Eiseną pasitiko kelios dešimtys protestuotojų. Kai kurie iš jų laikė plakatus, vaizduojančius nacių žiaurumus, tačiau kitaip nei ankstesniais metais, protesto šūkių buvo skanduojama mažai.
Tuo tarpu E.Zuroffas pareiškė, kad latvių legionieriai „nėra jokie didvyriai, kad būtų viešai šlovinami“.
„Nors Latvių legionas nedalyvavo holokausto nusikaltimuose, tarp legionierių buvo žmonių, kurie prieš į jį įstodami dalyvavo žydų žudynėse. Todėl neleistina, kad legionieriai būtų pagerbiami per viešus renginius“, – sakė jis.
Penktadienio rytą Rygos katedroje vykusiose pamaldose už latvių legionierius dalyvavo apie 300 žmonių.
Kaip praneša BNS korespondentas, mišiose, kurias aukojo Latvijos liuteronų evangelikų arkivyskupas Jаnis Vanagas, dalyvavo Latvių legiono veteranai, taip pat Nacionaliniam susivienijimui atstovaujantys įstatymų lridėjai Raivis Dzintaras, Janis Dombrava ir Inara Murniecė.
Daugelis pamaldų dalyvių segėjo Latvijos vėliavos spalvų juosteles, kurios buvo dalijamos Katedros aikštėje.
