Religiniai lyderiai Herakliono mieste Kretoje šventė ortodoksų Sekmines, kur kaip susitikimo, truksiančio iki birželio 27-osios, dalis buvo surengta dieviškoji liturgija.
Graikijos prezidentas Prokopis Pavlopulas dalyvavo pamaldose, kurias tiesiogiai transliavo valstybinis transliuotojas ERT.
Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I Šventąjį ir Didįjį Susirinkimą sušaukė tokiems klausimams, kaip santuoka, pasninkas ir jungtinis atstovavimas vyskupijose tokiose šalyse kaip JAV ir Australija aptarti.
Tačiau tai, kad nedalyvauja Rusijos Ortodoksų Bažnyčios galva Kirilas, kuris atstovauja maždaug 130-čiai mln. tikinčiųjų – maždaug pusei viso pasaulio ortodoksų, gali pakirsti vienybės įvaizdį, kurį susirinkę lyderiai siekė sukurti.
Be Rusijos, taip pat nedalyvauja Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčia ir Gruzijos Ortodoksų Bažnyčia, kurios abi yra laikomos artimomis Maskvai.
Graikijos prezidentas Prokopis Pavlopulas dalyvavo pamaldose, kurias tiesiogiai transliavo valstybinis transliuotojas ERT.
Savo ruožtu Antiochijos patriarchatas nedalyvauja dėl ginčo su Jeruzale dvasininkų skyrimo Katare klausimu.
„Šis Šventasis ir Didysis Susirinkimas neš vienybės žinią ... Ji padės išvengti dabarties aklaviečių“, – vietos žiniasklaidai sakė patriarchas Baltramiejus.
Paskutinis toks susirinkimas įvyko 787 metais – tai buvo paskutinis iš septynių susirinkimų, kuriuos pripažįsta ir ortodoksai, ir katalikai. 1054 metais krikščionybė per vadinamąją didžiąją schizmą skilo į katalikybę ir ortodoksiją.
Stambule įsikūręs Baltramiejus I buvo pagrindinė varomoji jėga stengiantis suburti visų 14-os autonominių Ortodoksų Bažnyčių lyderius.
Stambulo patriarchas yra laikomas „pirmuoju tarp lygių“ nuo tų laikų, kai Konstantinopolis buvo Bizantijos imperijos centras.
Nauju susirinkimu, kuriam buvo pradėta rengtis prieš 55 metus, turėjo būti propaguojama daugiau kaip 300 mln. pasaulio krikščionių ortodoksų vienybė.
„Ortodoksijos vienybė gerai mums visiems. Tai tie, kas nedalyvauja, praras progą“, – sakė Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kocijas.
Maskvoje gyvenantis rašytojas ir komentatorius religiniais klausimais Andrejus Desnickis sakė, kad ši nesantaika atspindi seną įtampą tarp ekumeninio patriarchato ir Maskvos.
„Bet kokie rimti klausimai, susiję su ortodoksų politika, atspindi švelnią konkurenciją tarp šių dviejų patriarchatų“, – neseniai rašė jis.
Kai kas Rusijos Bažnyčioje labai įtariai vertino ekumeninio patriarcho ketinimus ir baiminosi, kad Susirinkimas gali sudaryti sąlygas glaudesniems ryšiams su Vatikanu, protestantais ir kitais, o tai yra nepriimtina tos institucijos konservatoriams.
„Nuogąstaujama, kad ortodoksai užleis savo pozicijas ... katalikams, – sakė ekspertas iš Maskvos Romanas Silantjevas. –Yra tam tikras skaičius kunigų ir kažkiek vyskupų, kurie laikosi tokio požiūrio.“
„Tai konfrontacija tarp liberalų ir antiliberalų, ir Konstantinopolis atstovauja liberalų stovyklai“, – pridūrė R.Silantjevas.
Nepaisydami popiežiaus Pranciškaus ir Rusijos patriarcho Kirilo istorinio susitikimo Kuboje daugelis Maskvos patriarchate ir kitose Ortodoksų Bažnyčiose nenori jokio draugiškų santykių su Vatikanu atkūrimo.
Maskvos patriarchatas bandė mažinti šių nesutarimų reikšmę ir sakė, kad jie gali būti išspręsti, o Susirinkimas surengtas vėliau.
„Mes nesame linkę to dramatizuoti ar vertinti kaip kažkokios katastrofos, – AP sakė Maskvos patriarchato atstovas Vladimiras Legoida. – Mes nemanome, kad iškilę sunkumai yra neįveikiami.“
