Žinomi Vokietijos politikai – ir kairieji, ir dešinieji – sulaukia vis didesnio spaudimo viešai atsiriboti nuo V.Putino režimo Kremliuje. Jų adresu taip pat svaidomi kaltinimai, esą jie daro gėdą ir sau patiems, ir visai Vokietijai.
Tokių V.Putino teisintojų Vokietijoje buvo visada, o bene garsiausias jų – buvęs šalies kancleris Gerhardas Schröderis, dabar užimantis pozicijas kelių Rusijos valstybinių kompanijų, įskaitant „Rosneft“ direktorių tarybose.
Rusijos prezidento veiksmus nuolat paaiškinti ar suprasti bandydavo ir politikai kraštutinių kairiųjų partijoje „Kairė“ („Die Linke“), ir radikalių dešiniųjų judėjimo „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovai.
-
Ekonomikos ministras: Vokietija galėtų išsiversti be rusiškų dujų
-
Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo ne per naktį: kiek toli siekia nesutarimų šaknys?
-
G.Nausėda: sprendimas siųsti Ukrainai ginklų yra lūžis Vokietijos politikoje
-
Rusijos gyventojai pajuto sankcijų poveikį: eilės, pinigų bankuose trūkumas ir baimė, kad praras santaupas
Bet ir tarp didžiųjų partijų – Krikščionių demokratų sąjungos ar socialdemokratų – niekada nestigdavo tokių, kurie stengdavosi bendrauti su V.Putino Rusija ir tikindavo, kad toks dialogas reikalingas ginant Vokietijos energetinį saugumą.
Vis dėlto dabar situacija keičiasi – ir labai greitai. Įtakingas dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ paskelbė, esą „suprantantieji Putiną“ („Putin-Versteher“) atsidūrė ant bedugnės krašto ir dabar turi mokėti už tai, kad ilgai manė, jog su V.Putinu įmanoma draugiškai sugyventi.
Pozicijos pokyčius ryžtingai palaiko ir visuomenė. Nauja apklausa parodė, kad net 78 proc. vokiečių remia vyriausybės sprendimą išskirti 100 mlrd. eurų gynybai ir ginklų pirkimui.
Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitikas, Rytų Europos studijų centro asocijuotas tyrėjas Justinas Mickus 15min sakė: „Politine prasme susidarė sąlygos pakeisti poziciją ir ji buvo pakeista. Tiesa, nebuvo taip, kad užvakar Vokietija mąstė vienaip, o dabar mąsto kitaip.“
Ilgalaikė laikysena nedavė vaisių
Leidinys „Bild“ žengė dar toliau ir išvardijo, kurie Vokietijos politikai per pastaruosius metus „glostė“ V.Putiną.
Tarp taikinių – ne tik G.Schröderis, bet ir dabartinis Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, buvęs Bavarijos žemės lyderis Edmundas Stoiberis bei buvusi kanclerė Angela Merkel.
Pastaroji kaltinama nuosekliu dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ rėmimu ir atsisakymu skelbti griežtesnes sankcijas Rusijai po Krymo aneksijos. Priekaištai nėra nepagrįsti, sutinka J.Mickus.
„Kaltinimai galbūt nėra tinkamas žodis – kalbėčiau apie nusivylimą“, – teigė analitikas, priminęs, kad kancleris Olafas Scholzas Miuncheno saugumo konferencijoje teigė, jog Vokietija yra didžiausia finansinė Ukrainos rėmėja ES.
„Be abejo, ilgalaikė Berlyno laikysena akivaizdžiai nedavė Vakarams tų pokyčių Rusijoje, kurių buvo tikimasi. Tad, taip, buvo klaida. Tad turbūt matome paskutinį įvairių demokratizacijos ir taikos siekimo prekiaujant pasispardymą“, – pridūrė J.Mickus.
Jo teigimu, demokratizacijos ir pagalbos prekiaujant instrumentą Vokietija dabar neabejotinai naudos santykiuose su Ukraina, kuriai siunčia ir ginklus.
J.Mickus: turbūt matome paskutinį įvairių demokratizacijos ir taikos siekimo prekiaujant pasispardymą.
Šalies politikai jau kalba kitaip nei anksčiau – drąsiau, ryžtingiau, akivaizdžiai sukrėsti Rusijos invazijos į Ukrainą. Buvusi Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer leido suprasti, kad Berlynas iki šiol elgėsi tiesiog apgailėtinai.
„Aš taip pykstu ant mūsų dėl mūsų istorinės klaidos. Po Sakartvelo, Krymo ir Donbaso mes nesugebėjo paruošti nieko, kas būtų iš tiesų atgrasę Putiną“, – tviteryje parašė konservatorių politikė.
Nebesupranta ir radikalai
Vis dėlto daug kas prisimena, kad daug Vokietijos politikų dar neseniai aktyviai flirtavo su V.Putinu. Čia vėlgi didžiausias dėmesys skiriamas G.Schröderiui, kuris nuosekliai aiškindavo, esą Rusijos lyderis nekelia jokio pavojaus.
Savaitgalį šalyje pasigirdo raginimai G.Schröderiui arba pasmerkti invaziją, arba palikti Socialdemokratų partiją.
Vienas šios politinės jėgos lyderių Larsas Klingbeilas pareiškė: „Už šį karą atsakingas Putinas ir tik Putinas, todėl vienintelė logiška išvada – negali užsiimti verslu su agresoriumi.“
„Išgelbėkit ir save, ir partiją nuo gėdą darančių debatų apie jūsų egoistišką draugystę su Putinu, kuris yra ne tik savanaudis, bet ir nežmogiškas“, – dar skambiau rėžė buvęs deputatas Raineris Arnoldas.
G.Schröderis anksčiau yra pavadinęs Ukrainos prašymus perduoti jai ginkluotės, „dantų šiepimu“. Ketvirtadienį jis paragino „vyriausybę Maskvoje“ kuo greičiau užbaigti konfliktą, bet nepaminėjo nei V.Putino, nei karo.
S.Protschka: anksčiau kažkiek suprasdavau Putino žodžius, esą jis įvarytas į kampą. Bet nebesuprantu.
Kraštutinių kairiųjų stovykloje įtakinga partijos „Kairė“ atstovė Sahra Wagenknecht jau pripažino, kad klydo, kai tikino, jog Rusija neplanuoja įsiveržti į Ukrainą. Vokietijos žiniasklaidoje skelbiama, kad politikė taip pat apsigalvojo dėl sankcijų Maskvai.
Galiausiai netyli ir kraštutiniai dešinieji iš AFD. Partijos narys Stephanas Protschka pareiškė, kad jaučiasi „apgautas Putino“, nors radikalai anksčiau teigė gerbiantys Kremlių dėl priešinimosi „imperialistiniams Vakarams“.
„Daugiausia tikėjausi prekybinio Rusijos ir Vakarų karo, todėl apsirūpinau malkomis laukdamas energetikos krizės. Anksčiau kažkiek suprasdavau Putino žodžius, esą jis įvarytas į kampą. Bet nebesuprantu“, – teigė S.Protschka.
