Sprendimas dėl išmokų už klimato kaitos sukeltą žalą paženklino proveržį viename labiausiai ginčytinų klausimų šiose Jungtinių Tautų derybose dėl klimato.
Daugiau nei tris dešimtmečius besivystančios šalys reikalavo atlyginti joms nuostolius ir žalą, prašydamos turtingų, išsivysčiusių šalių kompensuoti dėl destruktyvių audrų, karščio bangų ir sausrų, kurias skatina visuotinis atšilimas, patiriamus nuostolius.
Tačiau Jungtinės Valstijos ir kitos turtingos valstybės ilgai priešinosi šiai idėjai, baimindamosi, kad jos gali tapti teisiškai atsakingos už šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinantį klimato kaitą.
Šiame prie Raudonosios jūros įsikūrusiame kurortiniame mieste priimtame susitarime patikslinta, kad šalys negali būti laikomos teisiškai atsakingomis už mokėjimus.
Susitarimas reikalauja, kad komitetas, sudarytas iš 24 šalių atstovų, kitais metais tiksliai išsiaiškintų, kokia forma turėtų būti sukurtas ir funkcionuotų naujasis fondas, kurios šalys turėtų prisidėti ir kam reikėtų skirti lėšas. Daugelį kitų detalių dar reikia patikslinti.
Nuostolių ir žalos fondo sukūrimo vos nesužlugdė ginčai, įsiplieskę ankstų sekmadienio rytą dėl kitų platesnio susitarimo elementų, įskaitant tai, kiek šalys turėtų sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir ar įtraukti sąlygą, kuria aiškiai raginama laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, įskaitant anglį, gamtines dujas ir naftą.
5 valandą ryto Egipte susirinkę derybininkai vis dar įnirtingai diskutavo.
