Be to, šis Kuboje įvyksiantis susitikimas leis Kirilui – talentingam politiniam žaidėjui, palaikančiam glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu – atverti naują ryšio kanalą Kremliui, siekiančiam išvengti Vakarų šalių izoliacijos.
Pranciškus ir Kirilas, itin skirtingą įvaizdį kuriantys dvasininkai, nustebino pasaulį, kai abi Bažnyčios praėjusį penktadienį paskelbė, kad jie susitiks Havanos oro uoste. Toks susitikimas taps istoriniu žingsniu, galbūt padėsiančiu užgydyti žaizdas, likusias nuo didžiojo krikščionybės skilimo prieš beveik tūkstantį metų.
Sutikusi surengti susitikimą su Katalikų Bažnyčios vadovu, Rusijos Ortodoksų Bažnyčia atidėjo į šalį nepasitenkinimą dėl praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje Vatikano aktyviai vykdyto katalikybės skleidimo Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje – šalyse, kurias Ortodoksų Bažnyčia laiko savo teritorija.
Maskvai neabejotinai paranku, kad įvyks šis susitikimas su įtakingu Vakarų pasaulio veikėju, kuris Rusijos užsienio politiką kritikavo mažiau negu daugelis kitų.
„Putinui patriarcho ir popiežiaus susitikimas dabar reikalingas labiau negu bet kada anksčiau, – rašo Carnegie centro Maskvoje analitikas Aleksandras Baunovas savo neseniai paskelbtame komentare. – Politiniai Vakarai yra atvirai priešiški Rusijai ir jam asmeniškai, o dėl to dar svarbiau pademonstruoti, kad religiniai Vakarai yra mažiau priešiški jo atžvilgiu.“
Kirilo atstovas Aleksandras Volkovas antradienį tvirtino, kad patriarchas neperduos jokios V.Putino žinios – veikiau „perteiks (ortodoksų) siekius“.
V.Putinas jau yra dukart susitikęs su Pranciškumi, kuris buvo išrinktas popiežiumi 2013 metais.
Itin skirtingos asmenybės
Būdamas kunigas ir vyskupas Argentinoje, būsimasis Katalikų Bažnyčios vadovas garsėjo savo paprastumu. Jis pats gamindavosi sau maistą, važinėjo po Buenos Aires viešuoju transportu ir atmetė pasiūlymą persikelti į ištaigingą arkivyskupo rezidenciją, kai buvo paaukštintas.
Tapęs popiežiumi, argentinietis nė kiek nepasikeitė: daugeliui žinoma, kad jis pats sumokėjo už apsistojimą kunigų viešbutyje po to, kai buvo išrinktas; kad jis važinėja po Vatikaną savo kukliu automobiliu „Ford Focus“. Šis 79 metų dvasininkas neretai netgi pats pasišildo maistą mikrobangų krosnelėje Vatikano valgykloje.
Kitaip negu daugelis Rusijos dvasininkų, 69 metų Kirilas nėra dirbęs jokio kitokio darbo – netgi Sovietų Sąjungos laikais. Jis kopė Bažnyčios hierarchijos laiptais nuo pat savo įšventinimo 1969 metais. Kaip bet kurį kitą aukšto rango Rusijos pareigūną, Kirilą vežioja automobilių kortežas.
Nors patriarchas dažnai kalba apie vartotojiškos visuomenės rykštę, jam pačiam prabanga nesvetima: Kirilas buvo pastebėtas dėvintis 30 tūkst. JAV dolerių kainuojantį laikrodį, o jo aukšto rango padėjėjai teisino savo vadovo prabangų gyvenimo stilių, kuris esą atspindi „Bažnyčios prestižą“.
Kitaip negu Pranciškus, Kirilas niekada neskirdavo ypatingo dėmesio neturtingųjų problemoms, veikiau kalbėdamas apie dvasingumą ir būtinybę rusams galvoti apie savo sielos išganymą.
Putino valdžią vadino „Dievo stebuklu“
Kai buvo išrinktas 2009 metais, Kirilas laikytas reformų šalininku ir vakarietiškos mąstysenos veikėju. Tačiau jis nepateisino lūkesčių, kad Bažnyčioje bus pradėtos reformos, ir ėmėsi stiprinti ryšius su Kremliumi.
Kai Maskvoje 2012 metų vasarį įsiplieskė masiniai protestai prieš V.Putino pastangas grįžti į prezidento postą trečiai kadencijai, Kirilas jį palaikė, sakydamas, kad ankstesni 12-a šio lyderio vadovavimo metų buvo „Dievo stebuklas“, padėjęs Rusijai „išeiti iš siaubingos sisteminės krizės“.
Vėliau tais metais merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ narės surengė skandalingą pasirodymą Maskvos pagrindinėje katedroje, protestuodamos prieš glaudžius Bažnyčios ir Kremliaus ryšius. Trys merginos buvo suimtos ir apkaltintos chuliganizmu.
Vykstant jų teismui Kirilas pasmerkė tikinčiuosius, kurie ragino elgtis atlaidžiai, sakydamas, kad jie stengiasi „pateisinti ir sumenkinti šią šventvagystę“. Aktyvistės buvo pripažintos kaltomis ir nuteistos kalėti dvejus metus.
Tačiau užsienio politikoje Kirilas ne visuomet aklai laikydavosi Kremliaus nubrėžto kurso.
Kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį ir ėmėsi teikti pagalbą separatistams Rytų Ukrainoje, Kirilas vengė reikšti palaikymą vienai arba kitai to konflikto pusei.
Ukrainoje, kur gyvuoja tiek Rusijos, tiek Ukrainos ortodoksų bendruomenės, daugelis įtariai vertina Maskvos kontroliuojamas bažnyčias, bet Kirilas stengėsi nenuteikti milijonų provakarietiškų pažiūrų tikinčiųjų prieš Rusijos Bažnyčią, kuriai priklauso ir Kremliaus priešininkas prezidentas Petro Porošenka.
Polinkis į prabangą
Savo šalyje Kirilas įsitraukė į nemalonų skandalą, metusį šešėlį Bažnyčiai, nors daugelis rusų tikėjosi, kad ji išliks nesusitepusi korupcija, išsikerojusia beveik visoje Rusijos visuomenėje.
Vienam Maskvos verslininkui 2012 metų kovą buvo pateiktas 500 tūkst. dolerių ieškinys. Patriarcho pusbrolis, gyvenęs Kirilo apartamentuose, pasiskundė teismui, kad to verslininko bute, esančiame vienu aukštu aukščiau, vykdomas remontas ir dėl jo pasklidusios „nanodulkės“ padarė nepataisomą žalą patriarcho baldams ir knygoms.
Tie didžiuliai apartamentai kitapus upės nuo Kremliaus daugelį nustebino. Patriarchas apgailestavo dėl didelio žiniasklaidos dėmesio šiai bylai, bet niekada nesiteisino turintis tą akivaizdžiai nevienuolišką butą.
Dar po mėnesio tinklaraštininkai pastebėjo, kad Kirilas, atvykęs vizito į Ukrainą, dėvi 30 tūkst. dolerių kainuojantį laikrodį. Tuojau po buvo paskelbta nuotrauka iš patriarcho susitikimo su vienu Rusijos ministru, kurioje matėsi, kad ant dvasininko riešo nieko nėra, bet nuo blizgančio stalo atsispindėjo prabangus šveicariškas laikrodis. Bažnyčia vėliau atsiprašė, kad paretušavo tą nuotrauką, o Kirilas argumentavo, kad laikrodis buvo dovana, kurios kainos jis nežinojo.
Pozicijų stiprinimas
Kirilas vadovauja didžiausiai pasaulyje ortodoksų bendruomenei, bet jis toli gražu nėra viso ortodoksų pasaulio, kuris driekiasi nuo Graikijos iki Sirijos, lyderis. Patriarcho susitikimas su popiežiumi gali būti laikomas Kirilo ir Rusijos mėginimu sustiprinti savo vaidmenį prieš birželį vyksiantį ortodoksų lyderių suvažiavimą.
Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus dažnai įvardijamas kaip pirmasis tarp lygių ortodoksų pasaulyje.
Rusijos žurnalistas Konstantinas von Eggertas, daug dėmesio skiriantis Bažnyčios reikalams, sakė, kad Kirilui jau seniai atrodo, kad Rusijos Bažnyčia turėtų perimti vadovavimą.
„Jis iš tikrųjų nori būti laikomas pasaulinio masto veikėju, kuris iš tikrųjų išmano, ką daro“, – sakė K.von Eggertas.
Žurnalistas pastebėjo, kad Kirilo susitikimas su popiežiumi gali būti ne itin populiarus tarp konservatyvių pažiūrų Rusijos tikinčiųjų.
Tačiau „tai yra rizika, kurią jis turi prisiimti, kad išeitų į pasaulinį lygmenį, kad neoficialiai iškiltų iki Konstantinopolio patriarcho lygio ir įrodytų Kremliui, kad jis, viena vertus, yra naudingas, pateikdamas kitokį Rusijos atvaizdą išoriniam pasauliui, bet taip pat primintų Kremliui palaikantis nepriklausomus kontaktus“, pažymėjo K.von Eggertas.
Bažnyčios atstovas Vladimiras Legoida neigė pareiškimus, kad šio susitikimo laikas buvo specialiai parinktas, kad Rusijos pozicijos sustiprėtų prieš ortodoksų lyderių suvažiavimą.
Susitikimas Kuboje taip pat vyks tuo metu, kai Rusijos vyriausybė patiria didelį spaudimą dėl Vakarų šalių sankcijų ir yra susipriešinusi su tomis valstybėmis dėl konfliktų Sirijoje bei Ukrainoje.
Nors Rusijos dvasininkai neigia bet kokias politines sąsajas, rusų apžvalgininkai sakė laikantys susitikimą Havanoje potencialaus naujo kanalo atvėrimu Kremliaus ryšiams su Vakarais.
„Jis sukurs svarbų kanalą įvairiausioms diskusijoms ir neformaliajai diplomatijai, – žurnalistas Sergejus Parchomenka sakė praeitą savaitę radijui „Echo Moskvy“. – Ir neabejoju, kad esant sunkiems laikams, kuriuos atnešė Putinas, Rusija tinkamai juo pasinaudos.“