Rusija raketomis atakavo gyvenamuosius rajonus Slovjanske: daugėja žuvusiųjų, tarp jų – ir vaikas

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas prašo Rusijos prezidento paskelbti apie vadinamosios „specialios karinės operacijos“ Ukrainoje pabaigą ir verčiau susitelkti į įsitvirtinimą okupuotose Ukrainos teritorijose bei jų išlaikymą, rašo „Pravda.ua“.

J.Prigožino manymu, geriausias scenarijus Rusijai būtų užbaigti invaziją į Ukrainą ir bandyti išlaikyti tai, kas kol kas užgrobta.

„Valdžiai (Rusijos Federacijai – red. past.) ir visai visuomenei būtina padėti kokį nors drąsų tašką „specialioje karinėje operacijoje“ (SVO, taip Rusijoje vadinamas neišprovokuotas karas prieš Ukrainą).

Idealus variantas – paskelbti apie SVO pabaigą, pranešti visiems, kad Rusija pasiekė suplanuotus rezultatus, ir tam tikra prasme mes juos iš tikrųjų pasiekėme.

Mes nukovėme didžiulį skaičių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių ir galime pranešti, kad SVO užduotis įvykdyta.

Teoriškai Rusija šį riebų tašką jau gavo sunaikinusi didelę dalį Ukrainos aktyvių vyrų, įbauginusi kitą dalį, kuri pabėgo į Europą.

Rusija atkirto Azovo jūrą ir didelį gabalą Juodosios jūros, užgrobė riebų gabalą Ukrainos teritorijos ir turi sausumos koridorių į Krymą“, – rašoma J.Prigožino spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Daugiau skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, kuriuo sukuriamas elektroninis šaukimo į kariuomenę registras ir kuriuo siekiama apsunkinti šaukimo į kariuomenę vengimą Rusijoje, rašo CNN.

Pagal naująją sistemą, šaukimo į kariuomenę dokumentai bus siunčiami į valstybės valdžios portalą „GosUslugi“. Kai šaukimas pasirodys portale, jis bus laikomas įteiktu.

Anksčiau šaukimo į kariuomenę raštai buvo laikomi galiojančiais tik tada, kai buvo fiziškai įteikti ir pasirašyti.

Įstatyme taip pat numatyta, kad bet kuris šaukimo į kariuomenę gavėjas, ignoruojantis šaukimą internetu, po savaitės gali būti teisėtai paskelbtas bėgliu, jam bus uždrausta išvykti iš Rusijos ir įšaldytas jo turtas.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Iš po Rusijos smūgio sugriauto namo Slovjanske nuolaužų ištrauktas ieškotas vaikas, praneša UNIAN. Deja, jo gyvybės išgelbėti nepavyko, jis mirė greitosios pagalbos automobilyje.

Prezidento komunikacijos tarnybos vadovo patarėja Darja Zarovna sakė, kad iš po griuvėsių buvo ištrauktas gyvas vaikas.

„Deja, vaikas mirė greitosios pagalbos automobilyje“, – patikslino ji savo „Telegram“ kanale.

Dėl to Rusijos smūgio aukų skaičius padidėjo iki šešių.

Ukrainos pirmoji dama Olena Zelenska patikslino, kad mirė vos dvejų metų sulaukęs berniukas.

„Užuojauta šeimai. Kiekvienas vaikas savo artimiesiems yra maža visata. Vieno jų netektis yra neapsakomas sielvartas. Šiandien šį skausmą jaučiu kartu su jumis...“ – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.

Kai kurie Ukrainos sąjungininkai Europoje nebesitiki proveržio iš galimo kontrpuolimo. 

Agentūra „Bloomberg“ rašo, kad Vakarų pareigūnų nuotaikos smarkiai skiriasi nuo buvusių 2022 m. pabaigoje, kai Kyjivas nustebino savo sąjungininkus, taip pat ir Rusiją, pora sėkmingų kontrpuolimų, po kurių buvo atkovoti dideli okupuotų žemių plotai.

Tai pakurstė viltis, kad 2023 m. Ukrainos pajėgos gali pasiekti tolesnių proveržių, kurie pakreiptų karą Ukrainos naudai. Dabar Kyjivo sąjungininkai savo lūkesčius slopina ir svarsto, kad iki 2024 m. reikės intensyviai kovoti.

JAV pareigūnai savo pesimistines prognozes pasiūlė prieš šešias–aštuonias savaites, kaip matyti iš slaptų Pentagono dokumentų, kurių nutekinimas sukėlė pyktį Kyjive. Tuomet išreikšti nuogąstavimai vis dar gajūs tarp kai kurių Ukrainos sąjungininkų, nepaisant to, kad nuo to laiko NATO gavo milijardus dolerių šaudmenų ir ginklų.

Nors tikimasi, kad Ukrainos puolimas prieš Melitopolį suskaldys Rusijos pajėgas, kai kurie Europos pareigūnai skeptiškai vertina, kad tai gali būti pasiekta šiais metais.

Vietoj to, dabar realesniu tikslu laikomas maždaug 30 kilometrų pažengimas į priekį, dėl kurio pajėgiausia Ukrainos artilerija atsidurtų Rusijos aprūpinimo linijų veikimo zonoje ir sudarytų prielaidas gilesniam puolimui 2024 m., sakė vienas iš pareigūnų.

Pareigūnas pridūrė, kad sąjungininkės dabar turi stengtis padidinti savo gamybos pajėgumus ir paramą, kurios joms reikės šioms pastangoms palaikyti.

Net ir mažiau ambicingas puolimas greičiausiai kainuos tūkstančius gyvybių ir daug šaudmenų bei ginkluotės dėl per žiemą pastatytų daugiasluoksnių Rusijos gynybos priemonių – minų laukų, griovių ir betoninių prieštankinių piramidžių.

Rusija penktadienį pareiškė mėginanti užimti vakarinius Bachmuto – karščiausio fronto taško – rajonus.

Tuo tarpu naujienų agentūros AFP šaltiniai praneša, kad Kyjivas į šį Rytų Ukrainos miestą, tapusį įnirtingų kovų epicentru, tebesiunčia naujas pajėgas.

Užimti Bachmutą Maskva stengiasi nuo pernai vasaros ir mūšis dėl šio miesto yra ilgiausias ir kruviniausias nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Penktadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad sukarintos grupės „Wagner“ samdiniai veržiasi giliau į miestą, o juos palaiko Maskvos oro pajėgos.

„Wagner“ šturmo grupės vykdo didelio intensyvumo kovines operacijas, siekdamos užimti vakarinius miesto rajonus“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.

Pasak ministerijos, Rusijos desantininkai „palaiko šturmo grupes ir stabdo priešo bandymus atsivežti į miestą šaudmenis ir rezervus“.

Ketvirtadienį Maskva paskelbė, kad jos kariai blokuoja ukrainiečių pajėgų patekimą ar išvažiavimą iš Bachmuto, tačiau Kyjivas tai paneigė ir pareiškė, kad Ukrainos pajėgos gali „pristatyti atsargas, amuniciją ir vaistus“ ir išvesti sužeistus karius iš miesto.

Ukraina žada ir toliau ginti Bachmutą.

Tačiau AFP ukrainiečių šaltiniai netoli Bachmuto agentūrai penktadienį pareiškė, jog Kyjivo pajėgų padėtis yra „sudėtinga“.

„Žinau, kad daugelis mūsų karių yra dingę, kad buvo prarasta pozicijų ir buvo neįmanoma evakuoti ar atitraukti karių“, – pareiškė AFP šaltinis kariuomenėje.

Anot jo, Ukraina į Bachmutą „tebesiunčia naujus žmones“.

Tuo tarpu AFP šaltinis žvalgyboje pareiškė, jog bet koks pasitraukimas iš Bachmuto būtų lėtas ir laipsniškas, nes yra likęs tik siauras atsitraukimo kelias.

Penktadienį Rusijos kariuomenė apšaudė gyvenamuosius rajonus Slovjanske, Donecko srityje. Per išpuolį žuvo vienas žmogus.

„Per Rusijos okupacinių pajėgų puolimą Slovjanske žuvo vienas žmogus ir mažiausiai penki buvo sužeisti. Tai naujausia šios valandos informacija“, – sakoma Donecko srities karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenko pranešime.

Pažymima, kad rusai kelis kartus smogė į miesto gyvenamuosius rajonus, sugriovė kelis daugiaaukščius pastatus ir apgadino mokyklą.

Pavlo Kyrylenko/Apšaudytas daugiabutis

„Po vieno iš pastatų griuvėsiais yra žmonių, tarp jų – vaikas. Vyksta gelbėjimo operacija“, – pridūrė regiono vadovas.

Okupantai taip pat apšaudė Kramatorską ir Konstantynivką, aukų neužfiksuota.

Anksčiau penktadienį Slovjanske buvo girdimi sprogimai, o praėjusią naktį rusų pajėgos atakavo miestą S-300 raketomis ir apgadino civilinę infrastruktūrą.

Baltarusijos karinių oro pajėgų įgulos baigė taktinių branduolinių ginklų naudojimo mokymus pagal Rusijos planą dislokuoti šiuos ginklus savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje, tęsiantis karui kaimyninėje Ukrainoje, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vienas baltarusių pilotas sako, kad Rusijoje vykusiuose mokymuose Baltarusijos karinių oro pajėgų įgulos įgijo įgūdžių, reikalingų šiems ginklams naudoti.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva planuoja dalį savo taktinių branduolinių ginklų dislokuoti Baltarusijoje. Tai buvo dar vienas Kremliaus vadovo bandymas pasitelkti branduolinius grasinimus, kad atgrasytų Vakarus nuo paramos Ukrainai.

Rusija su Baltarusija yra sudariusi „sąjunginės valstybės“ susitarimą, kuriame numatyti glaudūs politiniai, ekonominiai ir kariniai ryšiai. Pernai vasarį Rusijos kariai pasinaudojo ir Baltarusijos teritorija, kad įžengtų į Ukrainą iš šiaurės. Jų ir toliau tebėra Baltarusijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka

Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje priartintų juos prie potencialių taikinių Ukrainoje ir NATO narių Rytų ir Vidurio Europoje. Baltarusija turi 1 250 km sieną su NATO narėmis Latvija, Lietuva ir Lenkija.

Tokie ginklai skirti naikinti priešo karius mūšio lauke. Jų veikimo nuotolis palyginti nedidelis, o galia daug mažesnė, palyginti su branduolinėmis galvutėmis, kokias gali nešti tolimojo nuotolio strateginės raketos, kurios gali sunaikinti ištisus miestus.

V.Putinas sakė, kad taktinių branduolinių ginklų saugyklos Baltarusijoje bus baigtos statyti iki liepos 1 dienos. Rusija taip pat padėjo modernizuoti Baltarusijos karinius lėktuvus, kad jie būtų pritaikyti gabenti branduolinius ginklus, ir aprūpino šalį trumpojo nuotolio raketomis „Iskander“, kurios gali nešti branduolinę galvutę.

V.Putinas pabrėžė, kad Rusija ir toliau kontroliuos bet kokius Baltarusijoje dislokuotus branduolinius ginklus, kaip JAV kontroliuoja savo taktinius branduolinius ginklus NATO sąjungininkių teritorijoje.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka užsiminė, kad dalis Rusijos strateginių branduolinių ginklų kartu su dalimi Maskvos taktinio branduolinio arsenalo gali būti dislokuoti Baltarusijoje.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas penktadienį vėl užsiminė apie tokią galimybę, sakydamas, kad „tai galėtų būti kitas žingsnis“, jei Vakarai ir toliau laikytųsi, jo nuomone, priešiško kurso.

„Į jėgą atsakysime tik jėga. Kitaip Vakaruose nesupranta, – sakė V.Chreninas. – Mes jau ruošiame turimas aikšteles.“

Baltarusija, Kazachstanas ir Ukraina turėjo savo teritorijoje dislokuotų sovietinių branduolinių ginklų, tačiau po 1991 metais įvykusio Sovietų Sąjungos žlugimo perdavė juos Rusijai.

Penktadienį Danijos gynybos ministerija paskelbė, kad per artimiausias savaites Ukrainai bus perduota 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Caesar“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Danijos vyriausybė sausį paskelbė, kad padovanos artilerijos sistemas po to, kai Kyjivas paprašė Kopenhagos jas pristatyti.

„AFP“/„Scanpix“/CAESAR haubica mūšio lauke Ukrainoje

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali trukti kelerius metus.

Šią nuomonę jis išsakė „NBC News“. Jis pažymėjo, kad Lenkija „nenustato jokios tikslios datos“, kada baigsis karas, bet yra susitelkusi į pagalbą Ukrainai.

„Stebime, kas vyksta fronte, ir atitinkamai stengiamės prisitaikyti prie situacijos, diplomatinėmis priemonėmis dirbti su partneriais Vakarų Europoje, kad paremtume Ukrainą“, – sakė M.Morawieckis.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

Jis taip pat sakė, kad Ukrainos pralaimėjimas kare su Rusija gali būti pabaigos pradžia.

„Nesėkmė Ukrainoje gali būti Vakarų „aukso amžiaus“ pabaigos pradžia. O Ukrainos pergalė garantuos mūsų ekonominės galios sustiprėjimą“, – pabrėžė premjeras.

Penktadienį Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pasmerkė vaizdo įrašą, kuriame tariamai rodoma, kaip nukertama Ukrainos karo belaisvio galva, ir pareiškė, kad už tai atsakingi asmenys turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Vėliau premjerui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui kalbantis telefonu, R.Sunakas pareiškė, kad užfiksuota medžiaga yra „bjauri“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Apie tarp dviejų lyderių įvykusį pokalbį tviteryje informavo ir V.Zelenskis. Įraše jis paminėjo, jog jiedu aptarė gynybos poreikius, didesnę paramą Ukrainai ir padėkojo už viešą „nežmoniškos egzekucijos“ pasmerkimą.

Ukrainoje naudojamuose rusiškuose ginkluose vis dažniau randama komponentų iš Kinijos, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vyresnysis patarėjas, Vladyslavas Vlasiukas.

„Ginkluose, atgautuose iš mūšio lauko, ir toliau randame įvairios elektronikos“, – sakė jis.

„Dauguma jos pagaminta Kinijoje“, – pridūrė V.Vlasiukas.

Kinija ne kartą neigė siunčianti karinę įrangą Rusijai nuo Maskvos invazijos pradžios, iššaukusios Vakarų sankcijas dėl karinių ir dvejopo naudojimo technologijų, tokių kaip mikroschemos, kurios gali būti naudojamos arba įprastuose prietaisuose, arba ginkluotėje, siuntimo.

Žvalgybinėje informacijoje, kurią Ukrainos ekspertai surinko iš mūšio lauko ir kuria pasidalijo su naujienų agentūra „Reuters“, teigiama, kad Kinijoje pagamintų komponentų buvo rasta oro bepiločių orlaivių „Orlan“ navigacijos sistemose, kurioms anksčiau buvo naudojamos šveicariškos sistemos.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Ekspertai taip pat pranešė, kad kiniškų dalių rasta rusiškų tankų ugnies valdymo sistemose, anksčiau jusoe buvo naudojamos prancūzų gamybos dalys.

Paklaustas, ar Kinijos bendrovės tiekė dalis Rusijos karinei technikai, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai biuras atsakė, kad „per visą istoriją Kinija palaikė normalų prekybinį bendradarbiavimą su visomis šalimis, įskaitant Rusiją, remdamasi lygybės ir abipusės naudos principais.“

Slovakijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija uždraudė šalyje perdirbti iš Ukrainos importuotus grūdus ir tiekti iš jų pagamintą produkciją vidaus rinkai, nurodoma pranešime ministerijos interneto svetainėje.

Balandžio 13-osios potvarkis skelbia, jog toks sprendimą priimtas po to, kai vienoje Slovakijos grūdų perdirbimo įmonėje buvo sulaikyta 1,5 tūkst. tonų ukrainietiškų grūdų, kuriuose aptikta pesticido, draudžiamo Europos Sąjungoje kaip turinčio neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Pranešime pažymima, jog Slovakija apie tai informuos ES valstybes nares per Europos skubaus įspėjimo apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (Rapid Alert System), taip pat Ukrainos ambasadorių Slovakijoje.

Ministerija patikina užtikrinsianti, kad būtų paimti visų Slovakijoje jau sandėliuojamų Ukrainos grūdų bei miltų iš jų mėginiai ir jie atitinkamai ištirti.

„Slovakijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija nerekomenduoja importuoti jokių ukrainietiškų grūdų ir jų produktų“, – teigiama pranešime, nenurodant, kuriam laikui ši ribojamoji priemonė įvedama.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas gatvės mūšis tarp Ukrainos karių ir Rusijos okupantų Bachmute.

Šis vaizdo įrašas paskelbtas Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų socialiniame tinkle „Facebook“.

Vaizdo įraše rodomas 3-iosios atskirosios šturmo brigados 1-ojo mechanizuotojo bataliono karių darbas.

Nepaisant Rusijos pareiškimų, kad Bachmuto miestas yra apsuptas, Ukraina tvirtina, kad kovos vis dar vyksta. 

Po Rusijos invazijos į Ukrainą nė viena šalis neatsisakys branduolinių ginklų, o daugelis sieks jų įsigyti. Tai Juodosios jūros saugumo konferencijoje pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Jis priminė, kad Ukraina savanoriškai atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo, mainais už tai gavusi, jos manymu, saugumo garantijas pagal Budapešto memorandumą.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

"Sąžiningai paklauskime: ar po to, kas mums nutiko, kas nors dar kada nors sutiks savanoriškai atsisakyti branduolinių ginklų? Arba, priešingai, darys viską, kad bet kokiomis priemonėmis įgytų branduolinį ginklą?" - klausė O.Reznikovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą buvo klaidingos Vakarų politikos, kuri į Rusijos agresiją prieš kaimynines šalis reagavo stengdamasi neprovokuoti Kremliaus eskaluoti situaciją, veikė tik po fakto ir privertė agresijos aukas eiti į kompromisą, rezultatas.

Rusija pradėjo netikėtą savo Ramiojo vandenyno laivyno patikrinimą ir įvedė aukščiausio lygio parengtį. Apie tai pranešė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

S.Šoigu sakė, kad „visas Ramiojo vandenyno laivynas įvestas į aukščiausio lygio kovinę parengtį“.

Tai daroma tariamai siekiant įvertinti karinių vadovavimo ir kontrolės organų, kariuomenės ir pajėgų būklę ir padidinti jų pasirengimą vykdyti iškeltas užduotis.

Pasak S.Šoigu, laivynas taip pat treniruosis atremti imituojamą priešo desantą pietinėse Kurilų salose ir Sachalino saloje.

„Patikrinimo metu Ramiojo vandenyno laivynas atrems masinius raketų ir oro smūgius, atliks povandeninių laivų paieškos ir naikinimo pratybas, taip pat torpedų, artilerijos ir raketų paleidimą, smogdamas į įprastinio priešo laivų smogiamąsias grupes ir antžeminius taikinius“, – kalbėjo S.Šoigu.

Septynių valstybių tyrimo grupė prisidės prie Ukrainoje vykdomo genocido tyrimo, pranešė Lietuvos atstovė Eurojuste.

Ji komentavo sprendimus, priimtus per Jungtinės tyrimo grupės, kuriai priklauso ir Lietuva bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras, koordinacinį pasitarimą Vilniuje. Eurojusto organizuotame susitikime ketvirtadienį ir penktadienį dalyvavo tyrimo grupės narės, TBT ir Jungtinių Valstijų atstovai.

Plačiau skaitykite čia.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Margarita Šniutytė – Daugėlienė

Ukrainos teisėsauga atlieka tyrimą dėl ukrainiečio kario egzekucijos, internete pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip rusų karys nukerta galvą karo belaisviui.

„Šiuo metu visos Ukrainos teisėsaugos institucijos, visos mūsų žvalgybos institucijos intensyviai dirba, kad tiksliai nustatytų nusikaltėlį ir auką“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.

Jis teigė kol kas negalintis patvirtinti egzekucijos įrašo autentiškumo, tačiau pabrėžė, kad institucijos „tęsia tyrimą“.

„Kai tik galutinai patvirtinsime autentiškumą, mes nedelsiant paskelbsime informaciją“, – sakė generalinis prokuroras.

A.Kostinas taip pat teigė, kad tai ne vienintelė rusų karių įvykdyta egzekucija Ukrainoje.

Jis pabrėžė, kad teisėsaugos tikslas – patraukti nusikaltėlius atsakomybėn, jog jie nebedrįstų įvykdyti panašių nusikaltimų.

Taip jis kalbėjo šią savaitę internete pasirodžius egzekucijos vaizdo įrašui iš Ukrainos.

Maždaug 1 minutės ir 40 sekundžių trukmės įraše matyti kaukėtas vyras kamufliažine apranga, nukertantis galvą kitam uniformuotam vyrui. Taip pat girdimi kiti žmonės, rusiškai skatinantys užpuoliką.

Įraše taip pat matyti aukos liemenė su Ukrainos trišakiu.

Penktadienį Rusijos kariuomenė sudavė oro smūgį Orichivui Zaporožės srityje. Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku.

Okupantai Orichivą atakavo iš lėktuvų Su-35. Dėl priešo puolimo buvo sugriauti privatūs namai ir Vaikų ir jaunimo sporto mokyklos pastatas.

Ketvirtadienį rusai surengė tris oro antskrydžius Orichive, kurių metu buvo apgadinti daugiaaukščiai pastatai ir gamykla.

Be to, balandžio 11 d. per oro antskrydį Orichive buvo sužeistas vietos gyventojas.

Rusijos kariškiai planuoja Zaporižios atominės elektrinės darbuotojus paimti įkaitais, nes baiminasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, penktadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos valstybinis branduolinės energetikos operatorius „Enerhoatom“. 

„Atsižvelgdami į didžiulį profesionalių branduolinės energetikos inžinierių, reikalingų laikinai okupuotai Zaporižios AE eksploatuoti, trūkumą ir baimindamiesi Ukrainos puolimo, rusai ruošiasi ilgalaikei įkaitų situacijai“, – rašoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Teigiama, kad Rusijos pajėgos į elektrinę jau atvežė daug maisto ir vandens. Todėl gali būti, kad po vienos iš artimiausių darbo pamainų elektrinės darbuotojai bus neišleisti iš teritorijos ir jėga priversti pasilikti.

„Panašų triuką okupantai jau yra atlikę visiškos invazijos pradžioje, kai uždarė pamainą Černobylio AE. Tuomet užpuolikai nepaleido darbuotojų, laikydami juos įkaitais iki deokupacijos“, – priduriama pareiškime.

Rusijos pajėgos jau yra aptvėrusios įėjimus į Zaporižios AE.

Penktadienį Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas tviteryje paskelbė, jog Ukraina „išbandys ir panaudos“ bet kokius neuždraustus ginklus, kad išlaisvintų savo teritoriją, įskaitant Rusijos okupuotą Krymą.

„Krymas yra Ukrainos teritorija, ir mes ten išbandysime ir panaudosime bet kokius tarptautiniais įstatymais neuždraustus ginklus, kurie padės išlaisvinti mūsų teritorijas“, – rašė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mirs nuo savo paties saugumo pajėgų rankos arba joms tiesiogiai įsitraukus į sąmokslą, interviu metu su naujienų agentūra „Unian“ pareiškė KGB atsargos pulkininkas, buvęs žvalgybos karininkas, politologas ir publicistas Sergejus Žirnovas.

Anksčiau buvęs Didžiosios Britanijos generalinio štabo vadovas Richardas Dunnattas ir buvęs CŽV direktorius James'as Olsonas taip pat teigė, jog V.Putiną pražudys jo paties aplinka, kaip Gajų Julijų Cezarį.

Abu ekspertai pagrindiniais kandidatais sąmokslininkų vaidmeniui laiko aukščiausią Rusijos karinę vadovybę.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Komentuodamas šias prielaidas, S.Žirnovas išreiškė įsitikinimą, kad tai labai realus scenarijus.

„Bet kuriam buvusiam žvalgybos pareigūnui aišku, kad dažniausiai saugumo tarnybų saugomą ir nuo šalies atskirtą diktatorių paprastai nužudo jo artimiausia aplinka“, – sakė jis.

S.Žirnovas taip pat priminė, kad Rusijos imperatorių Paulių I irgi nužudė jo paties apsaugos darbuotojai. 

„Kitas dalykas – jie vėlavo“, – pridūrė ekspertas.

Rusijos opozicijos lyderis Markas Fejginas neseniai pareiškė, kad tarp Rusijos oligarchų, aukščiausių pareigūnų ir saugumo pajėgų auga nepasitenkinimas Rusijos lyderiu.

Jo nuomone, yra „nenulinė“ tikimybė, jog diktatorius bus nušalintas, tačiau mano, kad būtų klaidinga tikėtis tokio rezultato.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas tiki, kad dabartinės Federacijos formatu Rusija artimiausiu metu gali nustoti egzistuoti. Pasak jo, tai įvyks iki karo Ukrainoje pabaigos.

Maskvos teismas skyrė baudą „Vikimedijos“ fondui, kuriam priklauso rusakalbė „Vikipedijos“ svetainė, už tai, kad ji nepašalino straipsnio apie „Rusijos įvykdytą Zaporižios regiono okupaciją“, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Pasak agentūros, Maskvos teismas pripažino „Vikimedijos“ fondą kaltu nepašalinus informacijos iš savo tinklalapio ir skyrė jam 2 mln. rublių (24 500 JAV dolerių) baudą.

Teismo dokumentuose teigiama, kad „Vikipedija“ atsisakė pašalinti [straipsnį] apie karo veiksmus per „specialiąją karinę operaciją“ ir Rusijos įvykdytą Zaporižios srities aneksiją.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Rusijoje vyko diskusijos dėl „Vikipedijos“ uždraudimo. Praėjusį antradienį paklaustas apie galimybę uždaryti svetainę, Kremlius pareiškė, kad pirmiausia reikia sukurti rusišką alternatyvą „Vikipedijos“ platformai, pranešė „Tass“.

Pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, Rusijai reikia savo internetinės enciklopedijos atitikmens, nes Kremliui kelia susirūpinimą „netikslumai, iškraipymai“ ir „istorinės bei faktinės klaidos“ „Vikipedijoje“.

Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas užsiminė apie galimą Rusijoje dirbančių amerikiečių žurnalistų skaičiaus mažinimą.

Ketvirtadienį per valstybinę televiziją kalbėdamas apie JAV ir Rusijos santykius, A.Antonovas sakė, kad Rusija jaučia didėjantį spaudimą savo ambasadai ir apskritai dvišaliams santykiams po „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho arešto.

A.Antonovas teigė, kad turėjo „labai griežtą“ pokalbį su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Viktorija Nuland, per kurį Valstybės departamentas apkaltino Maskvą neteisėtai sulaikius E.Gershkovichą.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas

„Amerikiečiai pagrasino mums atsakomosiomis priemonėmis, jei artimiausiu metu jo nepaleisime. Pažiūrėsime, kaip jie elgsis“, – sakė A.Antonovas interviu Rusijos Pirmajam kanalui.

Diplomatas pridūrė, kad šis susitikimas neturėjo „jokio praktinio rezultato“.

A.Antonovas taip pat pažymėjo, kad JAV su Rusijos žurnalistais elgiamasi nepalankiai, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijoje dirbančių amerikiečių reporterių skaičius gerokai viršija JAV dirbančių rusų reporterių skaičių.

„Galbūt atėjo laikas mums parodyti abipusiškumą ir sumažinti amerikiečių žurnalistų, dirbančių Maskvoje, Rusijoje apskritai, skaičių iki to skaičiaus, kuris dirba Vašingtone ir Niujorke?“ – retoriškai klausė jis.

Penktadienį į Ukrainą buvo grąžinti 82 žuvusių karių kūnai, pranešė šalies Reintegracijos ministerijos spaudos tarnyba.

„Mums pavyko pargabenti namo 82 žuvusių Ukrainos karių kūnus. Kūnų perkėlimas iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų vyko padedant Dingusių be žinios asmenų reikalų komisaro biurui prie Reintegracijos ministerijos, bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis“, – teigiama pranešime.

Reintegracijos ministerija pabrėžė, kad kūnų perkėlimas vykdomas pagal Ženevos konvenciją.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas sakė, kad padėtis Bachmute yra dinamiška, todėl sunku pasakyti, kiek procentų teritorijos užėmė okupantai.

Kaip pažymėjo S.Čerevatas, pagrindinė priešo užduotis dabar yra į šiuos pokalbius įtraukti Ukrainos žiniasklaidą. Šiame kontekste jis priminė Kremliaus propagandistų „pasaką“ apie tariamą ukrainiečių grupuotės apsupimą mieste.

„Vakar jie sakė, kad beveik apsupo miestą ir vėl kontroliuoja kelius, nors tai jau buvo sakę prieš mėnesį. Tiesa ta, kad vyksta įnirtingi mūšiai, įskaitant mūšius gatvėse. Pagrindinis vaidmuo – nualinti ir nukraujuoti priešą. Tai daroma siekiant maksimaliai sumažinti priešo puolamąjį potencialą ir laimėti laiko, kad karinė ir politinė vadovybė galėtų parengti mūsų karius kontrpuolimui“, – sakė S.Čerevatas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Jis taip pat patvirtino, kad Bachmute buvo pastebėti Rusijos oro desanto šturmo daliniai.

„Rusai yra priversti naudoti reguliariąsias pajėgas, nes „Wagner“ nepajėgia atlikti užduoties“, – aiškino S.Čerevatas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų vadavietės atstovas pridūrė, kad jei „Wager“ nepavyks pakeisti personalu, „Bachmute baigsis nešlovinga šios teroristinės grupuotės istorija“.

Kinijos gynybos ministras balandžio 16–19 dienomis lankysis Rusijoje, sakoma penktadienį paskelbtame vyriausybės pranešime.

„Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu kvietimu gynybos ministras Li Shangfu balandžio 16–19 dienomis su oficialiu vizitu lankysis Rusijoje“, – pranešė Kinijos gynybos ministerija.

Šis Li Shangfu vizitas rodo stiprėjantį Pekino bendravimą su Maskva, prie kurios ji didele dalimi derina savo užsienio politiką, siekdama performuoti pasaulio tvarką, kad sumažintų JAV ir kitų Vakarų demokratijų įtaką. 

„AP“/„Scanpix“/Kinijos gynybos ministras Li Shangfu

Kinija atsisako kritikuoti Maskvos invaziją į Ukrainą ir kaltina JAV ir NATO Rusijos provokavimu. 2022 metais vizito Pekine metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas paskelbė bendrą pareiškimą, skelbiantį, kad abiejų šalių santykiai „neturi ribų“. 

Kinijos gynybos ministerijos atstovas Tan Kefei nurodė, kad Li Shangfu savo vizito metu taip pat lankysis Rusijos karo akademijoje. 

Ši kelionė rengiama po oficialaus Xi Jinpingo vizito Maskvoje praėjusį mėnesį. Ši kelionė pabrėžė, jog Kinija tampa vis svarbesne dvišalių santykių partnere, suteikdama Rusijai politinį užnugarį ir ekonominį palaikymą Kremliaus karo su Ukraina metu. 

Nepaisant to, Kinija laikosi neutralios pozicijos šiame konflikte ir kol kas pilnai neremia Maskvos veiksmų. 

Nors Maskva ir Pekinas pareiškė, kad stiprins savo kariuomenių bendradarbiavimą ir rengs daugiau bendrų jūrų ir oro patruliavimų bei pratybų, Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas penktadienį pareiškė, kad Pekinas neplanuoja Rusijai tiekti ginklų, kaip nuogąstauja JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės.

„Kinijos ir Rusijos kariniai santykiai ir toliau išlieka aukšto lygio, be to, buvo pasiekta nauja pažanga“, – ministerijos išplatintame pranešime spaudai, kuriame buvo paskelbta apie Li Shangfu vizitą, nurodė Tan Kefei.

Jis pridūrė, kad „Kinijos ir Rusijos visapusišką strateginę partnerystę derinant veiksmus naujoje eroje“ praturtino „strateginis bendravimas, bendros pratybos ir praktinis bendradarbiavimas“ kariniu lygmeniu.

Kinijos karinė valdžia yra sutelkta valdančiosios Komunistų partijos Karinių reikalų komisijoje, kuriai vadovauja šalies prezidentas ir du pirmininko pavaduotojai. 

Li Shangfu, įgijęs aviacijos ir kosmoso inžinieriaus išsilavinimą, buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašus po to, kai Pekinas iš Rusijos įsigijo naikintuvų ir oro gynybos raketų. Kovo mėnesį jis buvo paskirtas gynybos ministru per kasmetinį Kinijos įstatymų leidėjų suvažiavimą.

Nutekėjus „slaptiems duomenims“ apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, pranešta, kad Ukraina buvo priversta pakeisti savo karinius planus. Interviu laikraščiui „Obozrevatel“ Ukrainos kariuomenės atsargos majoras Oleksijus Hetmanas sakė, kad dokumentuose nebuvo „labai slaptos“ informacijos. Jose taip pat nėra svarbiausios detalės – tikslių kontrpuolimo planų.

Jis pažymėjo, kad juose nenurodyta, kur ir kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradės kontrpuolimą.

„Ten yra daug informacijos, bet daugiausia apie ginklų tiekimą Ukrainai. Kitaip tariant, tai tik informacijos iš įvairių šaltinių rinkinys“, – sakė jis.

O.Hetmanas pripažįsta, kad Generalinis štabas iš tiesų galėjo pakeisti kontrpuolimo planus. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad karinė vadovybė turi kelis karinių operacijų variantus: jei vienas nepasiteisina, imamasi kito.

„Taigi esu įsitikinęs, kad šis nutekėjimas nieko nepakeitė. Vienas variantas galėjo būti atidėtas, o kitas priimtas“, – sakė atsargos majoras ir pridūrė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai kontrpuolimo metu nustebins priešą.

„Tikimės, kad kontrpuolimas bus vienas galingas smūgis, kaip buvo Antrojo pasaulinio karo metais. Viskas vyks taip, kaip mes net negalime įsivaizduoti“, – reziumavo O.Hetmanas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį paragino Pekiną paprašyti „agresorės Rusijos nutraukti karą“ Ukrainoje, sakydama, kad „jokia kita šalis neturi didesnės įtakos Rusijai nei Kinija“.

„Gerai, kad Kinija išreiškė savo įsipareigojimą siekti sprendimo, tačiau turiu atvirai pasakyti, kad stebiuosi, kodėl iki šiol Kinijos pozicijoje nėra raginimo agresorei Rusijai nutraukti karą“, – teigė ji po susitikimo su kinų kolega Qin Gangu.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir Kinijos kolega Qin Gangas

Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Kinija yra pasirengusi padėti palengvinti derybas, kad būtų rastas taikus konflikto sprendimas, ir sakė, kad visos šalys turėtų išlikti „objektyvios ir ramios“.

„Dėl karinių prekių eksporto Kinija laikosi apdairaus ir atsakingo požiūrio“, – sakė Qin Gangas.

„Kinija neteiks ginklų atitinkamoms konflikto šalims, o dvejopo naudojimo prekių eksportą valdys ir kontroliuos pagal įstatymus ir taisykles“, – pridūrė jis.

Savo pastabose Baerbock sakė, kad Kinijai, kaip nuolatinei JT Saugumo Tarybos narei, tenka ypatinga atsakomybė padėti užbaigti konfliktą.

Ketvirtadienį Suomijos ambasados Maskvoje pašto dėžutėje buvo rasti trys vokai su baltais milteliais, pranešė Rusijos leidinys „Izvestija“.

Teigiama, kad ant vokų buvo užrašytos ambasados darbuotojų pavardės. Nežinoma medžiaga konfiskuota ir išsiųsta ištirti.

Anksčiau tą pačią dieną „Izvestijų“ šaltinis teigė, kad Prancūzijos ambasada Maskvoje trečiadienį gavo siuntinį su kaulais. Jie buvo baltame pakete su užrašu „Rusijos paštas“. Siuntėju buvo įvardytas 2006 m. miręs italų prodiuseris Pierre Notarianni.

„Reuters“/„Scanpix“/Suomijos vėliava

Praeitų metų gruodį, Prancūzijos ambasadą Maskvoje pasiekė siuntinys su dviem stiklainiais, kuriuose buvo negyva pelė ir voras. Siunta nepraėjo patikrinimo skeneriu, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta policija.

Tą patį mėnesį Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenko sakė, kad Ukrainos ambasada Graikijoje gavo krauju suteptą siuntinį. Pasak jo, jau įvyko 33 tokie incidentai 17-oje šalių. Tarp grasinimų buvo bandymas įvykdyti teroristinį išpuolį, vandalizmo atvejis, raštiškas grasinimas ir du grasinimai susprogdinti. Taip pat buvo gauti 28 kruvini paketai.

Europos Sąjungai (ES) bus „labai sunku“ palaikyti „pasitikėjimu grįstus santykius su Kinija“, jei Pekinas nepadės ieškoti politinio sprendimo, kaip užbaigti Rusijos invaziją į Ukrainą, penktadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. 

„Norėčiau draugiškai pasakyti: Europos Sąjungai bus nepaprastai sunku, jei ne neįmanoma, palaikyti pasitikėjimu grįstus santykius su Kinija... jei Kinija neprisidės prie politinio sprendimo, pagrįsto Rusijos pasitraukimu iš Ukrainos teritorijos, paieškų“, – sakė J.Borellis paskelbtose pastabose, skirtas vizitui Pekine, kuris buvo atšauktas po to, kai jo testas dėl Covid-19 buvo teigiamas. 

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

„Neutralumas tarptautinės teisės pažeidimo akivaizdoje nėra patikimas. Mes neprašome, kad kas nors derintųsi prie mūsų pačių pozicijos. Tiesiog prašome pripažinti ir pripažinti, kad šiuo atveju buvo rimtai pažeista tarptautinė teisė“, – priduriama vyriausiojo diplomato pareiškime. 

J.Borrellis taip pat paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „suteikti reikšmingesnę humanitarinę pagalbą nukentėjusiems Ukrainos žmonėms“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje nurodė, kad Rusija atnaujino puolimą prieš Donecko srities Bachmuto miestą, nes Rusijos gynybos pajėgos ir privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojai pagerino bendradarbiavimą.

VIDEO: Взрывы в Бахмуте

Взрывы в Бахмуте

Ukrainos gynyba vis dar gina vakarinius miesto rajonus, tačiau per pastarąsias 48 val. buvo itin intensyviai apšaudoma Rusijos artilerijos ugnimi.

 

Pastebėta, kad bendrovės „Wagner“ šturmo grupės ir toliau vykdo pagrindinį žygį per miesto centrą, o Rusijos oro desanto pajėgos (VDV) pakeitė kai kuriuos „Wagner“ dalinius, saugančius šiaurinį ir pietinį operacijos flangus.

„Ukrainos pajėgos susiduria su didelėmis aprūpinimo problemomis, tačiau tvarkingai pasitraukė iš pozicijų, kurias buvo priverstos užleisti“, – teigia britų žvalgyba.

Penktadienio rytą laikinai okupuotame Melitopolyje prie geležinkelio depo, kur okupantai kaupia savo įrangą ir įrengė remonto bazę, įvyko sprogimas.

Apie tai pranešė oficialus Melitopolio meras Ivanas Fedorovas nacionalinio naujienų maratono eteryje.

"Rytas priešui prasidėjo visai neblogai - mieste nugriaudėjo galingas sprogimas, kuris buvo girdimas net aplinkiniuose kaimuose. Sprogimas įvyko netoli geležinkelio ir geležinkelio depo. Išsamesnės informacijos pateiksime vėliau. Tačiau priešas ten telkia įrangą ir amuniciją. O depe jis įrengė remonto bazę, kuri jau nukentėjo nuo sprogimų, bet dar nėra visiškai sunaikinta", - pasakojo jis. 

Meras taip pat sakė, kad dieną prieš tai, apie 21 val. vakaro, Melitopolio aerodromo teritorijoje girdėjosi šūviai ir sprogimai. I.Fedorovas spėja, kad tai greičiausiai įvyko dėl to, jog okupantai tarpusavyje kažko nepasidalijo.

Per pastarąją parą Rusijos nuostoliai Ukrainoje padidėjo dar 500 žmonių.

Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios agresorė jau neteko maždaug 181 090 savo karių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Be to, nuo invazijos pradžios Rusijos kariuomenė taip pat neteko  3 650 tankų, 7069 šarvuotų kovos mašinų, 2784 artilerijos sistemų.

Rusija yra ant „seisminių pokyčių“ slenksčio, kurie lems ne tik karo su Ukraina pabaigą, bet ir pačios Rusijos Federacijos žlugimą. Tai interviu televizijos kanalui „ABC News“ pareiškė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas.

„Sienos gali būti pakeistos. Tai dirbtinai sukurta klaida, ir dabar atėjo šios šalies žlugimo momentas“, – Rusijos Federacijos ateitį komentavo jis.

Kartu K.Budanovas išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina atgaus Krymo kontrolę, taip pat išjuokė Kremliaus branduolinius grasinimus ir nepavykusį Rusijos žiemos puolimą, kuris atnešė didžiulius nuostolius, bet nebuvo labai sėkmingas.

K.Budanovas kalbėjo apie Ukrainos kariuomenės gebėjimą pasistūmėti į priekį per būsimą ir ilgai lauktą kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, nors JAV pareigūnai privačiai užsiminė, kad bet kokie būsimi laimėjimai greičiausiai bus kuklesni nei praėjusių metų žaibiška operacija, per kurią Ukrainos vyriausybė atgavo didžiulių teritorijų kontrolę.

„Kokie bus šių veiksmų rezultatai? Manau, kad netolimoje ateityje visi tai pamatys ir pajus“, – sakė jis.

Vis dėlto K.Budanovas pripažino, kad „šios puolamosios operacijos sėkmė labai reikalinga“ – ne tik ukrainiečiams, bet ir jų sąjungininkams, kurie jiems tiekia lėšas ir šaudmenis.

Nors jis pažymėjo, kad Ukrainos gynybą remiančių šalių, pavyzdžiui, JAV, „mokesčių mokėtojai“ tikisi pamatyti rezultatus, K.Budanovas teigė nežinantis apie jokius Vakarų sąjungininkų keliamus reikalavimus ar kad tolesnė parama priklausytų nuo sėkmės mūšio lauke.

„Be pergalių anksčiau ar vėliau bus keliami klausimai, ar verta toliau remti Ukrainą“, – sakė jis „ABC News“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė susitikime su Jungtinių Valstijų Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo Vašingtone pareiškė, kad būtina plėsti sankcijas tiek Rusijai, tiek Baltarusijai bei užkardyti jų apėjimo kelius, penktadienį pranešė ministerija. 

„Su Vakarų partneriais turime ir toliau stiprinti sankcijas agresorėms Rusijai ir Baltarusijai bei rūpintis jų efektyviu praktiniu įgyvendinimu. Šiuo atžvilgiu itin svarbu užkardyti sankcijų apėjimo kanalus per trečiąsias šalis, panaudojant turimus finansinius ir ekonominius svertus. Plečiant sankcijų režimą, reikia koncentruotis į sprendimus, mažinančius Rusijos biudžeto pajamas ir ribojančius galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą“, – pranešime sako finansų ministrė. 

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gintarė Skaistė

G.Skaistė taip pat akcentavo poreikį sutelkti pakankamą paramą Ukrainos atstatymui bei rasti būdus panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.

Ministrė sako, kad reikia „nepavargti“ ir kartu su tarptautiniais partneriais mobilizuoti reikiamus finansinius resursus antrus metus su agresore kovojančiai Ukrainai.

„Turint omenyje 411 mlrd. JAV dolerių (371 mlrd. eurų) Rusijos karo žalos mąstą Ukrainoje, lėšų mobilizavimas išlieka esminiu iššūkiu. Kartu galvojant tiek apie šiemet 14 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų) siekiančius kritinius Ukrainos energetikos ir infrastruktūros tvarkymo poreikius, tiek apie ilgalaikį šalies atstatymą – būtina rasti būdus, kaip panaudoti užšaldytą Rusijos turtą ir pasirūpinti principo „agresorius moka“ įgyvendinimu“, – pažymėjo G.Skaistė.

Pasak jos, kol sprendžiami teisiniai klausimai, laikina alternatyva galėtų būti įšaldyto turto aktyvus administravimas siekiant gauti investicinę grąžą ir ją skirti Ukrainai.

Vertinama, jog įšaldytas Rusijos turtas sudaro apie 300 mlrd. dolerių (271 mlrd. eurų) centrinių bankų rezervuose bei 50 mlrd. dolerių (45 mlrd. eurų) – sankcionuotų įmonių ir asmenų turto.

G.Skaistė Vašingtone lankysis iki sekmadienio. 

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis nepardavė ir neparduos ginklų Ukrainai, pranešė užsienio žiniasklaida.

Šis pareiškimas pasirodė po nutekintoje Pentagono ataskaitoje rastų teiginių, kad Belgradas sutiko tiekti ginklus Kyjivui,

„Serbija neeksportavo ir neeksportuos ginklų į Ukrainą“, – pasak naujienų agentūros „Beta“, žurnalistams sakė A.Vučičius.

Jis pridūrė, kad Balkanų šalis, tradicinė Rusijos sąjungininkė, nesiuntė ir nesiųs amunicijos nei Ukrainai, nei Rusijai: „Nėra jokio dokumento, kuris parodytų ką nors panašaus.“

Trečiadienį naujienų agentūra „Reuters“ pirmoji pranešė apie slaptą Pentagono dokumentą, kuriame teigiama, kad Serbija sutiko tiekti Kyjivui ginklus arba juos jau atsiuntė.

Ji teigė negalinti nepriklausomai patikrinti dokumento autentiškumo.

Serbijos gynybos ministras Milošas Vučevičius greitai atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad jo šalis „nepardavė ir neparduos ginklų nei Ukrainai, nei Rusijai“.

„Akivaizdu, kad kažkas siekia įtraukti Serbiją į šį konfliktą, tačiau mes nuosekliai laikomės savo politikos“, – sakė jis pareiškime.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad nutekintoje Pentagono ataskaitoje apibendrinami Europos vyriausybių atsakymai į Ukrainos prašymus rengti karinius mokymus ir suteikti pagalbą mirtino poveikio priemonėmis.

Be Baltarusijos, Serbija yra vienintelė Europos valstybė, neprisijungusi prie Vakarų sankcijų Maskvai. Tačiau į Europos Sąjungą pretenduojanti šalis parėmė kelias Jungtinių Tautų rezoliucijas prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos gynybos pajėgos atkakliai kovoja dėl Bachmuto miesto, iš viso per dieną jos atrėmė 49 priešo atakas įvairiomis kryptimis.

„Nepaisant didelių nuostolių, priešas neatsisako savo planų užimti mūsų teritoriją. Jis ir toliau sutelkia pagrindines pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Lymano, Bachmuto, Avdivo ir Marjinkos kryptimis. Įnirtingiausi mūšiai tęsiasi dėl Bachmuto ir Marjinkos.

Per praėjusią parą dėl koordinuotų gynybos pajėgų padalinių veiksmų ir mūsų karių didvyriškumo buvo atremtos 49 priešo atakos“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytiniame pranešime. 

Lenkijos prezidentas ketvirtadienį prisiminė sovietų lyderio Josifo Stalino laikų žiaurumus, palygindamas juos su civilių žudynėmis Bučoje – miestu, kuris tapo įtariamų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu. 

Prieš aštuoniasdešimt metų nacių kariai aptiko tūkstančių lenkų karininkų, kuriuos 1940-aisiais nužudė sovietų slaptoji policija, kūnus Katynės miške – šias žudynes Kremlius neigė iki 1990-ųjų. 

„Tai vienas tragiškiausių mūsų istorijos epizodų, metęs tokį baisų šešėlį ant Lenkijos ir Rusijos santykių“, – Varšuvoje sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, padėjęs vainiką aukoms atminti. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

„Šiandien su siaubu žiūrime į... visus dokumentus, vaizdo įrašus ir nuotraukas iš Bučos ir kitų Rusijos okupuotos Ukrainos vietų, kur žmonės buvo nužudyti tokiu pat būdu, Katynės būdu“, – pridūrė jis.

Kyjivo prokurorai teigia, kad Rusijos pajėgos nužudė apie 1 400 civilių gyventojų netoli Ukrainos sostinės esančiame Bučos mieste, kuriame praėjusiais metais, pasitraukus Rusijos kariams, buvo aptikti žuvusiųjų kūnai. 

Nuo to laiko Buča tapo įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Maskva padarė invazijos į Ukrainą metu, simboliu.

„Už nusikaltimus, kuriuos rusai per pastaruosius metus įvykdė Ukrainoje, kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, kad tokie nusikaltimai kaip Katynės žudynės, kaip ir nusikaltimai, kuriuos rusai šiandien vykdo Ukrainoje, niekada nepasikartotų“, – sakė A. Duda.

Lenkija, NATO ir Europos Sąjungos šalys narės, visapusiškai remia Kyjivą nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą. 

2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužo tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas, kuriuo skrido dešimtys lenkų aukšto rango pareigūnų, kariškių, valstybės ir visuomenės veikėjų, ketinusių dalyvauti Katynės žudynių atminimo renginiuose.

Per katastrofą žuvo visi 96 orlaivyje buvę žmonės.

Šios katastrofos tyrimas tapo dar vienu įtampos tarp Maskvos ir Varšuvos šaltiniu.

Dėl katastrofos priežasčių vyksta įnirtingi ginčai, nuo pat šios tragedijos skaldantys Lenkiją. Vieni lenkai mano, kad ji buvo sukelta tyčia, o kiti atmeta tai kaip sąmokslo teoriją.

Lietuvoje vieši Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, jis penktadienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda.

Šalies vadovas su A.Kostinu aptars Jungtinės tyrimo grupės dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje veiklą, BNS sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Kostinas

Pernai pavasarį prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje įkurtą Jungtinę tyrimo grupę sudaro šešios valstybės, įskaitant Lietuvą, ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras.

G.Nausėda su Ukrainos generaliniu prokuroru taip pat kalbėsis apie specialiojo tribunolo agresijos nusikaltimui tirti steigimą, kitas tarptautines iniciatyvas patraukti atsakomybėn už karo nusikaltimus atsakingus asmenis.

Lietuva ir kitos regiono šalys teigia, kad specialusis tribunolas atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Praėjusį mėnesį TBT išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.

Karo studijų instituto (ISW) analitikų vertinimu, Rusija šiuo metu negali vienu metu vykdyti kelių puolamųjų operacijų.

„Balandžio 13 d. Ukrainos generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos iš Avdijivkos operacijos regiono išsiuntė neįvardytas Rusijos pajėgas, kad sustiprintų puolamąsias operacijas Bachmuto apylinkėse, ir kad Rusija nuo maždaug kovo 30 d. Bachmute prarado apie 4 000 „Wagner" ir įprastinio personalo“, – sakoma naujausioje ataskaitoje.

Joje taip pat pabrėžiama, kad Kremlius dar nesiėmė būtinos karo veiksmų reorganizacijos, kad galėtų veiksmingai pasinaudoti ekonomika ir paremti didelio masto Rusijos pajėgų kūrimą.

„Kremliaus sprendimas ir toliau pasikliauti finansiniu savanoriškų naujokų skatinimu tiek vienkartinėmis išmokomis, tiek visą gyvenimą kaupiamomis išmokomis sukels dideles ilgalaikes struktūrines sąnaudas ir nebus tvarus neribotą laiką“, – mano ISW analitikai.

Tyrėjai ataskaitoje sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pritarė „Wall Street Journal“ korespondento Evano Gershkovicho areštui.

„Reuters“/„Scanpix“/Sulaikytas žurnalistas Evanas Gershkovichas

„V.Putinas asmeniškai dalyvavo sprendimo priėmime, todėl galima manyti, kad suėmimas greičiausiai buvo atsakomoji reakcija į kovo 24 d. JAV įvykdytą Rusijos piliečio Sergejaus Čerkasovo suėmimą dėl kaltinimų veikiant kaip užsienio valstybės agentui. Kremlius šį suėmimą vertino kaip apskaičiuotą eskalaciją, kurią bandys panaudoti kaip svertą, siekdamas iš Jungtinių Valstijų išgauti nuolaidų“, – aiškinama ISW ataskaitoje.

Svarbiausi ataskaitos akcentai:

• Aukšto rango Ukrainos pareigūnas perspėjo, kad Rusija gali atkurti didelę grėsmę Ukrainai ilgalaikėje perspektyvoje, nepaisant to, kad šiuo metu susiduria su rimtomis pajėgų problemomis
• Kremlius dar nesiėmė būtinos karo veiksmų reorganizacijos, kad galėtų veiksmingai pasinaudoti ekonomika ir paremti dideles Rusijos pajėgas
• Rusija šiuo metu negali vienu metu vykdyti kelių puolamųjų operacijų
• Pranešama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pritarė "Wall Street Journal" korespondento areštui
• Balandžio 13 d. Rusijos federalinė valstybės saugumo tarnyba (FSB) nustatė asmenis, kurie, kaip įtariama, yra atsakingi už tinklaraštininko Maksimo Fomino (slapyvardis Vladlenas Tatarskis) nužudymą
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas palei Svatovės-Kreminos liniją
• Rusijos pajėgos toliau stiprina ir savo pozicijas Pietų Ukrainoje, ruošiasi galimam Ukrainos kontrpuolimui
• "Wagner" vadovas Jevgenijus Prigožinas ir jo šalininkai toliau nesutaria su Sankt Peterburgo valdžios institucijomis, kurios, kaip įtariama, trukdo „Wagner" vykdomam verbavimui