Daugiau jėgos Ukrainai: žadama dar viena „Patriot“ sistema, dėl „Leopard“ tankų – diskutuojama

Ukrainai jau garantuotos trys „Patriot“ oro gynybos sistemos. Tęsiamas darbas, susijęs su naujais sprendimais oro gynybos sistemai stiprinti, vakariniame kreipimesi sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien iš Nyderlandų Ministro Pirmininko Marko Rutte's gavome labai svarbių naujienų. Ši naujiena iš tikrųjų yra mūsų neseniai vykusių pokalbių su juo tęsinys. Ukrainai bus suteikta dar viena „Patriot“ baterija“, – sako V.Zelenskis.

Tragediją Dnipro mieste su 45 aukomis sukėlė X-22 tipo sparnuotoji raketa, kuria disponuoja Rusijos Federacijos 52-asis tolimosios aviacijos pulkas, ukrainiečių portalas pravda.ua cituoja teisėsaugos institucijų ataskaitą, kuri perduota Ukrainos  prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Iš viso daugiaaukščiame pastate gyveno apie 1700 gyventojų. Pastate buvo apgadinta apie 230 butų, 72 butai buvo visiškai sunaikinti. 

Savaitgalį į šį daugiabutį pataikė Rusijos paleista raketa.

Rusija atakavo daugiabutį Dnipro mieste

+4

Šiuo metu Vokietija su sąjungininkais tariasi dėl galimo sunkiųjų tankų „Leopard“ tiekimo Ukrainai – prieš paskelbiant apie karinę pagalbą, būtina šį klausimą suderinti su kitomis šalimis.

Tai interviu „Bloomberg“ pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas . Nuo jo šalies vyriausybės priklausys, ar kiti partneriai Ukrainai galės perduoti tankus „Leopard“.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pasmerkė Rusijos samdinių grupuotę „Wagner“ už bandymą verbuoti jo šalies kovotojus.

Tai įvyko po to, kai ši grupuotė vietos žiniasklaidoje paskelbė reklamą, raginančią serbus kovoti Ukrainoje.

Tokia kritika yra retas viešas Serbijos vadovo priekaištas Rusijai, kuri yra tvirta Balkanų valstybės sąjungininkė.

„AP“/„Scanpix“/Nuo karos pradžios grupės „Wagner“ ir J.Prigožino įtaka Rusijoje stipriai išaugo

„Kodėl taip elgiatės su Serbija?“ – pasak naujienų agentūros „Beta“, vėlyvą pirmadienį per televiziją transliuotame interviu sakė A.Vučičius.

„Kodėl jūs, iš „Wagner“, kviečiate, kai tai prieštarauja reglamentams?“ – priekaištaujamai klausė jis.

Prieštaringai vertinama reklama anksčiau šį mėnesį pasirodė Maskvos propagandinio portalo RT neseniai Serbijoje įkurtoje internetinėje naujienų svetainėje serbų kalba.

Nuo 2014 metų, kai Ukrainoje įsiplieskė pirmosios kovos, nedidelis skaičius serbų ten kovoja kartu su Rusijos remiamomis pajėgomis.

Tikslaus Ukrainoje kovojusių serbų skaičiaus pareigūnai niekada neatskleidė.

Belgradas jau seniai yra patikimas Maskvos sąjungininkas – jų santykius stiprina bendras stačiatikių paveldas, abipusė neapykanta NATO ir kelių karų metu sudarytos karinės sąjungos.

Serbija išlieka vienintele Europos šalimi, išskyrus Baltarusiją, kuri neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai.

Antradienį Rusijos naujienų agentūra RIA paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, tikėtina, matomi du Serbijos piliečiai, dalyvaujantys mokymosi naudotis ginklais kursuose Ukrainoje.

2014-aisiais įkurta „Wagner“ samdinių grupuotė, dalyvavusi konfliktuose Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose, išgarsėjo po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių rusų persikėlė į Serbiją, kur dauguma jų buvo šiltai priimti.

Nepaisant nuo konflikto bėgančių rusų disidentų atvykimo, serbai iš esmės tebėra karšti invazijos į Ukrainą šalininkai, o sostinėje Belgrade vyksta prokremliški mitingai.

Nyderlandų vyriausybė gali netrukus nuspręsti nusiųsti oro gynybos sistemą „Patriot“ Ukrainai, sekdama JAV ir Vokietiją, rašo „Bloomberg“.

„Nyderlandai nuolat svarsto karinės paramos Ukrainai galimybę“, – sakė Nyderlandų gynybos ministerijos atstovas Sasha Luvoffas.

Europoje tik Vokietijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose eksploatuojami „Patriot“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas antradienį pranešė, kad Lenkijoje pirmą kartą asmeniškai susitiko su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley (Marku Miliu).

„Išsakiau neatidėliotinus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius“, – po susitikimo su vienu iš svarbiausių JAV karinės paramos Kyjivui veikėjų per „Telegram“ pranešė V.Zalužnas.

Negalima pasiduoti Rusijos kuriamam naratyvui dėl branduolinio ginklo panaudojimo, nes taip ji mėgina atgrasyti Vakarų šalis nuo paramos Ukrainai tiekimo, antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Rusija aktyviai stengėsi įtikinti save, o labiausiai – savo vadovybę ir mus dėl savo gebėjimų (...). Taigi, kurdama galios naratyvą, Rusija naudoja vieną iš savo priemonių“, – forumo diskusijoje sakė ministras.

URM nuotr./Gabrielius Landsbergis Ukrainoje

„Kodėl jai (BNS – Rusijai) to reikia dabar? Kad sukurtų baimės atmosferą ir suvaldytų mūsų apsisprendimo procesą (...), kad atgrasytų mus nuo ginklų tiekimo Ukrainai, kad atgrasytų nuo apsisprendimo proceso, kad sulėtintų apsisprendimo procesą“, – pažymėjo jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, jog svarbu nepasiduoti baimei, toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, ginkluoti sąjungininkų valstybes bei būti kantriems.

„Mes turime padėti Ukrainai laimėti, tai yra pirmas dalykas, antras dalykas, mes turime apginkluoti šalis, kurioms gresia pavojus, Lietuva yra viena iš jų (...), sudaryti koalicijas (...) ir būti kantrūs“, – teigė jis.

G.Landsbergis taip pat pažymėjo, jog Vakarai turi kurti naratyvą, kad Rusijai panaudojus atominį ginklą būtų sulaukta atsakymo.

Kaip anksčiau skelbė Užsienio reikalų ministerija, Davose ministras taip pat sakys įžanginę kalbą Ukrainos draugams skirtoje vakarienėje, susitiks su įvairių šalių diplomatijos vadovais, „Google“, „Facebook“ atstovais bei kitomis verslo bendruomenėmis.

Konferencijoje ir susitikimuose G.Landsbergis dalyvaus iki ketvirtadienio.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pareiškė, kad Suomija yra pasirengusi remti Ukrainą kare su Rusija „tiek, kiek reikės“.

„Manau, kad vienintelė žinia, kurią turėtume transliuoti, yra ta, kad mes remsime Ukrainą tiek, kiek reikės. Vienerius, dvejus, penkerius, dešimt, penkiolika metų“, – teigė Suomijos premjerė, sakydama kalbą kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose.

„Reuters“/„Scanpix“/Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin

Praėjusiais metais Suomijos vyriausybė Ukrainai paremti skyrė apie 300 mln. eurų, iš kurių apie 190 mln. eurų – gynybos įrangai įsigyti.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto praėjusią savaitę sakė, jog Helsinkis taip pat galėtų padovanoti Ukrainai nedidelį skaičių Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“, jei tai nuspręstų padaryti ir didesnė Europos valstybių grupė.

Staigi Ukrainos narystė NATO yra sunkiai įmanoma, tačiau Kyjivui būtina nubrėžti aiškų kelią į Aljansą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Žinoma, būtų labai sunku pasiekti visavertę Ukrainos narystę NATO šios krizės įkarštyje. Tačiau dabar kalbame ne apie visateisę narystę, o apie tvarkaraštį arba aiškų planą“, – antradienį amerikiečių televizijai CNBC sakė šalies vadovas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis G.Nausėda pabrėžė, kad Aljansas turi nustoti kalbėti, kad NATO durys visiems atviros, o ryžtis ir rasti būdų suteikti saugumo garantijas Ukrainai, nors ši ir nepriklauso blokui.

„Tai padaryti nėra taip paprasta, bet manau, kad tai yra vienas iš Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo tikslų“, – kalbėjo prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė nesitikintis, jog šią vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu jo šaliai būtų pasiūlyta pilnavertė narystė Aljanse.

Vis dėlto jis išreiškė lūkestį, kad sąjungininkės pasiųs nuo Rusijos agresijos besiginančiai jo šaliai signalą dėl šios perspektyvos ateityje.

Ukrainos Dnipropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka antradienį pranešė, kad Rusijos raketos smūgio į daugiabutį Dnipro mieste aukų skaičius pasiekė 45.

Pasak jo, tarp žuvusiųjų yra šeši vaikai.

Ukrainos pareigūnai anksčiau nurodė, kad paieškų ir gelbėjimo operacija Dnipre baigta.

Anksčiau skelbta apie 39 išgelbėtus ir 79 sužeistus žmones, taip pat pranešta, kad 20 asmenų tebelaikomi dingusiais.

Šeštadienio smūgis buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių nuo tada, kai Rusija beveik prieš 11 mėnesių įsiveržė į Ukrainą. Kremlius neigia, kad už tai atsakingos jo pajėgos.

Rusija atakavo daugiabutį Dnipro mieste

+4

Ukrainos kariuomenė teigė, kad į sovietinės statybos gyvenamąjį namą centrinėje miesto dalyje pataikė Rusijos raketa „Ch-22“.

Pasak gelbėjimo tarnybų, nuo šeštadienio, kai prasidėjo gelbėjimo darbai, savivaldybės darbuotojai pašalino daugiau kaip 9 tūkst. tonų statybinių nuolaužų ir 41 apgadintą automobilį.

Dėl šio išpuolio taip pat atsistatydino vienas Ukrainos pareigūnas, sukėlęs pasipiktinimą teiginiu, kad nelaimę galėjo sukelti ukrainiečių oro gynyba, numušdama rusų raketą, kuri tada nukrito ant pastato.

„Noriu parodyti civilizuoto elgesio pavyzdį: padarai reikšmingą klaidą, tada atsistatydini“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius ir paskelbė savo ranka rašyto laiško nuotrauką. Prezidentūra patenkino jo prašymą.

Tuo metu Kyjivas antradienį pranešė, kad visoje fronto linijoje tęsiasi kovos.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka sakė, kad pietiniuose Mykolajivo ir Chersono regionuose per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės.

Anot jo, Donecko regione, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo kovų epicentras, žuvo du civiliai.

Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai antradienį pakartojo, kad tebevyksta kovos dėl Soledaro – nedidelio druskos kasyklų miestelio Donecke, kurį Rusija teigia visiškai užėmusi.

„Ukrainos kariuomenė yra Soledare ir atrėminėja Rusijos kariuomenę“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.