V.Zelenskis: Rusija nuolat didina savo pajėgas Donecko srityje

Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sakė, kad Rusija nuolat didina savo pajėgas Donecko srityje, bet tragiškos žinios iš fronto „sugrąžina rusus į realybę.“

„Mes jau reaguojame ir reaguosime labai konkrečiai ir veiksmingai į bet kokius naujus agresoriaus bandymus dar labiau mobilizuotis ir dar ką nors mesti prieš Ukrainą. Būtent tai, ko reikia mūšio lauke ir siekiant apsaugoti visą mūsų valstybės teritoriją. Kiekvienas mūsų partneris labai konkrečią informaciją apie mūsų apsaugos poreikius“, – kalbėjo prezidentas. 

Jis patvirtino kalbėjęsis su Prancūzijos prezidentu E.Macronu, iš kurio išgirdo pažadą perduoti Ukrainai lengvuosius tankus ir šarvuočius.

V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie Ukrainos karius, kovojančius prie Bachmuto, o ypač – specialųjį žvalgybos padalinį „Šamanas“, taip pat Luhansko būrio pasieniečius, kurie kartu su Tarptautinio legiono kovotojais padarė daug nuostolių priešui ir išstūmė okupantus iš jų pozicijų Bachmuto apylinkėse.

„Okupantai jau šešis mėnesius atidėlioja datą, kada tikisi užimti visą Donbasą. Jie laukė Naujųjų metų – ir mūsų gynėjai vėl sėkmingai pasirodė. Okupantai nuolat didina savo pajėgas Donecko srityje – jie tai daro ir dabar. Ir kiekviena tokia diena, kai mums sekasi, yra naujas idėjos pulti Ukrainą beprotiškumo įrodymas. Jei tik tokios žinios iš fronto gali grąžinti realybės pojūtį visiems Rusijoje, turėsime kuo labiau tai užtikrinti.“

Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Rusija ruošiasi karo padėties „paaštrėjimui“ vasario mėnesį, o prorusiško Ukrainos politiko, per belaisvių mainus iškeisto į Ukrainos gynėjus, sąjungininkas, į Rusiją pabėgęs politikas Tarasas Kozakas, siekia Europą priversti ieškoti susitarimų.

„Vasaris jiems bus lemiamas. Jiems svarbios datos, jubiliejus ir pan. Jie ruošiasi pasunkėjimui. Dabar suaktyvėjo žmogus, vardu Kozakas. Jis rengia susitikimus su Europos veikėjais, kad priverstų mus pasirašyti tam tikrus taikius, kaip jie mano, susitarimus a la “Minskas-3„, – “Suspilne„ žiniasklaidos kanalui sakė jis.

O.Danilovas taip teigė manantis, kad nauja mobilizacija Rusijoje yra labai tikėtina, tačiau Rusijai tai nepadėtų, nors ir sukeltų papildomų rūpesčių ukrainiečiams. 

JAV prezidentas J.Bidenas trečiadienį pareiškė, kad svarstoma galimybė siųsti į Ukrainą kovos mašinas „Bradley“, kurios padėtų ukrainiečiams kovoti su Rusijos invazija.

„Taip“, – atsakė J.Bidenas, paklaustas, ar svarstoma tokia galimybė.

Daugiau kaip 60 proc. Bachmuto miesto sunaikinta, Rusijos pajėgoms bandant įžengti į šį miestą Ukrainos rytiniame Donecko regione, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnas. 

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko sakė, kad trečiadienį dėl apšaudymo mieste žuvo du civiliai.

„Scanpix“/AP nuotr./Bachmutas

„Kad ir kaip priešas bando patekti į miestą, pasistūmėti į priekį jam nepavyksta. Kad ir kaip jie būtų pasistūmėję į priekį, jie buvo nustumti atgal į ankstesnes pozicijas, už miesto ribų“, – Ukrainos televizijai sakė P.Kyrylenko.

„Tiesą sakant, dabar jie yra plokščioje nuniokotoje teritorijoje, o tai taip pat prisideda prie didžiulių jų personalo nuostolių“, – kalbėjo pareigūnas.

Ukrainos žurnalistai teigia nustatę 4 Rusijos karių, vasarą Irane apmokytų naudotis dronais kamikadzėmis „Shahed“, tapatybes. 

Apie tai pranešė slidstva.Info ir Nashi Hroshi.Lviv. 

Teigiama, kad 4 kariškiai, prisidengdami kariuomenės žaidynėmis, Irane mokėsi valdyti dronus, o dabar dalyvauja organizuojant atakas prieš Ukrainą. 

Remiantis Ukrainos žiniasklaida, tai Rusijos kariai Sergejus Sozinovas, Andrejus Stepovojus (Rusijos oro pajėgų kapitonas), Glebas Pivkinas, Jevgenijus Gluchovas (Rusijos karinių oro pajėgų leitenantas).

VIDEO: Хто з росіян запускає «Шахеди», якими тероризують українців +ENG SUB

Хто з росіян запускає «Шахеди», якими тероризують українців +ENG SUB

Kaip tik per Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametę kalbą keturios Ukrainos raketos smogė į profesinės mokyklos pastatą, kurią Rusijos ginkluotosios pajėgos naudojo kaip laikinas kareivines mobilizuotiems kariams Makijivkos mieste Donecko srityje. Rusijos gybybos ministerija iš pradžių paskelbė, kad žuvo 63 kariai, vėliau patikslino, kad žuvusiųjų jau 89. Ukraina skelbė, kad žuvo mažiausiai keli šimtai, taip pat buvo daug sužeistų. Radijo stotis „Svoboda“ skelbia, ką savo artimiesiems apie ataką ir aukų skaičių pasakojo išgyvenę rusų kariai.

Karių giminaičiai pasakojo, kad mokyklos pastate buvo dislokuoti du pulkai – 44-asis ir 45-asis. Dviejų karių teigimu, apšaudymą jie išgyveno atsitiktinai. Vieno mobilizuoto vyro žmona sakė, kad apšaudymo išvakarėse su juo susisiekė, tačiau dabar ryšys dingo.

Dvi pašnekovės radijo stoties „Svoboda“ projektui „Sever.Realii“ pasakojo, kad jų mobilizuoti vyrai, abu iš 45-ojo pulko, buvo dislokuoti profesinėje mokykloje Makijivkoje. Trečiosios vyras buvo iš 44-ojo pulko. Visi trys iš Samaros.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Po Ukrainos atakos Makijivkoje šalinamos nuolaužos

„Bijau, kad net neparašytumėte jo vardo. Per stebuklą jis liko gyvas. Jam pavyko pabėgti iš profesinės mokyklos, kai į ją pataikė pirma raketa. Visur buvo kūnų dalys ir kraujas. Iš viso jis išgirdo keturis smūgius. Jis pats nesupranta, kaip jam pavyko pabėgti, daug jo pulko vaikinų žuvo, jis iki šiol nežino, ar kai kurie iš jų žuvo, ar ne, – pasakojo moteris. – Mano vyras sakė, kad sužeistieji buvo nugabenti į Rostovo srities ligoninę. Jis ir kiti išgyvenusieji vaikšto pusnuogiai, nes viskas subombarduota, nėra maisto, drabužių, viskas sunaikinta, taip pat ir pinigai, todėl jie negali nieko nusipirkti“.

Pasak kitos „Sever.Realii“ pašnekovės, jos vyro artileristo būrys prieš pat smūgį buvo išvestas iš pastato.

„Atsitikinai, kaip jis sako. Na, kaip sako... Jis dabar mikčioja, todėl galėjau sužinoti tik tiek, kad buvo išgelbėtas, ir viskas. Mokykloje buvo apie 400 žmonių, jei neskaičiuotume jų būrio. Dauguma jų žuvo, todėl aš nesuprantu, kodėl sakoma, kad žuvo 63 (vėliau Gynybos ministerija patikslino, kad žuvo 89 kariškiai – red.) Galbūt jie vis dar traukia juos iš griuvėsių. Kalbėjomės 2-osios dienos rytą, dar vyko darbai“, – sakė Samaros gyventoja.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Lenkijos vyriausybė trečiadienį pasirašė sutartį, pagal kurią iš Jungtinių Valstijų įsigis 116 tankų „Abrams“, siekdama sustiprinti savo kariuomenę tuo metu, kai kaimyninėje Ukrainoje siaučia karas.

JAV valstybės departamentas tankų pardavimui pritarė gruodį.

„Stipriname Lenkijos kariuomenės geležinį kumštį ..., kad galėtume veiksmingai atgrasyti agresorių“, – per pasirašymo ceremoniją Varšuvoje pareiškė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Gynybos ministerija pranešė, kad sutarties vertė siekia 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,3 mlrd. eurų), o Jungtinės Valstijos šiam pirkimui skirs 200 mln. JAV dolerių finansavimą.

M.Blaszczakas pareiškė, kad pirmieji tankai pagal šią sutartį bus pristatyti vėliau šiais metais į Rytų Lenkiją.

„Scanpix“/AP nuotr./JAV tankai „Abrams“

Pernai Lenkija iš JAV įsigijo 250 tankų „Abrams“, kurie, pasak ministro, turėtų būti pristatyti 2024 metų pabaigoje.

Sutartis dėl antrosios tankų partijos pasirašyta tuo metu, kai kaimyninėje Ukrainoje jau ilgiau kaip dešimt mėnesių tęsiasi karas, kuris praėjusį mėnesį peržengė dvi šalis skiriančią sieną, kai Lenkijoje nukrito, kaip manoma, Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa, nusinešusi dviejų žmonių gyvybes.

V.Zelenskis tviteryje pranešė, kad kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu E.Macronu. Anot Ukrainos lyderio, jis padėkojo Pranūzijos kolegai už sprendimą perduoti lengvuosius tankus ir šarvuočius.

Prancūzijos prezidentas E.Macronas per pokalbį telefonu pažadėjo V.Zelenskiui, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos netrukus gaus prancūziškus šarvuočius AMX-10RC.

Tai pranešė „Reuters“ ir „France-Presse“, remdamiesi Eliziejaus rūmų pranešimu. Nenurodoma, kada Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali gauti šią įrangą ir kokiu kiekiu.

Šarvuotas automobilis AMX-10RC dažnai priskiriamas „tankams su ratais“. Jis gali kovoti su šarvuočiais.

AMX-10 RC komplektuojamas su 105 mm patranka ir kulkosvaidžiu.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausiose suvestinėje rašo, kad Rusija ir toliau gabena personalą, ginklus ir šaudmenis bei įrangą į mūšio rajonus.

„Per šią parą priešas surengė 3 raketų atakas prieš civilinius objektus Kostjantynivkoje, Donecko srityje, atliko 9 oro smūgius ir 14 atakų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Visoje Ukrainos teritorijoje išlieka oro ir raketų smūgių svarbiausiems infrastruktūros objektams grėsmė“, – teigiama pranešime. 

Kaip ir ankstesnėmis dienomis, Rusija daugiausiai dėmesio skiria puolimui prie Limano, Bachmuto, Avdijivkos, o prie Novopavlivsko, Zaporižios ir Chersono siekia pagerinti taktinę padėtį. Dniepro upės kairiajame krante, remiantis pranešimu, Rusija įrenginėja įtvirtinimus. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Anot Ukrainos kariuomenės, Luhansko ligoninėje gydoma daugiau kaip 100 sužeistų „Wagner“ samdinių. 

Pranešime taip pat patvirtinama, kad sausio 3-iąją per ataką Tokmake, Zaporižios srityje, nukentėjo ir buvo sužeista apie 80 Rusijos karių. 

„Per dieną mūsų aviacija sudavė 17 smūgių į užpuolikų susitelkimo vietas, taip pat 4 smūgius į priešo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas. Gynybos pajėgų raketinių dalinių ir artilerijos daliniai apšaudė kontrolės punktą, 2 gyvosios jėgos ir karinės technikos koncentracijos rajonus ir priešo šaudmenų sandėlius“, – teigiama pranešime. 

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu „ABC News“ sakė esąs įsitikinęs, kad V.Putinas serga vėžiu. 

„Jis jau labai ilgai serga, esu įsitikinęs, kad vėžiu. Manau, kad jis labai greitai mirs. Tikiuosi, kad labai greitai“, – kalbėjo jis.

„Mes tiesiog tai žinome“, – pabrėžė K.Budanovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Anot jo, Ukrainos žvalgyba šią informaciją gavo iš V.Putinui artimų šaltinių. 

K.Budanovas taip pat kalbėjo, kad po Rusijos režimo lyderio mirties šalyje pasikeis valdžia ir, anot jo, permainų bijoti nereikia, nes jos „bus naudingos visam pasauliui.“

Plačiau skaitykite ČIA.

Europos Sąjunga (ES) nurodė, kad turi nemažus gamtinių dujų išteklius saugyklose, nepaisant Rusijos bandymų nutraukti dujų tiekimą Europai dėl karo Ukrainoje, pranešė agentūra AP.

Praėjusiais metais 27 ES šalys sukaupė dujų išteklių, jeigu jų pritrūktų užklupus žiemos šalčiams. Trečiadienį ES komisija apskaičiavo, kad bendras dujų atsargų lygis siekia beveik 84 proc. Komisijos teigimu, gruodžio mėn. lygis buvo 13 proc. didesnis nei 2016-2018 m. vidurkis.

ES Komisijos atstovas spaudai Timas Makfis teigė, kad tai „gana gera padėtis“. Iki prezidento Vladimiro Putino įsakymo įvesti kariuomenę į Ukrainą vasario mėn. vamzdynais tiekiamos rusiškos dujos sudarė 40 proc. viso Europos dujų importo, tačiau dabar importo apimtys sumažėjo maždaug iki 9 proc. Dėl iš dalies švelnių žiemos sąlygų Europoje sumažėjo ir energijos kainos.

Ukrainos kariuomenė trečiadienį paskelbė, kad nuo praėjusių metų rugsėjo mėn. numušė daugiau kaip 540 Irane gamintų bepiločių orlaivių „Shahed“ ir apie 500 sparnuotųjų raketų.

„Per pirmąsias dvi šių metų nakties valandas Ukrainos priešlėktuvinė gynyba jau numušė 100 proc. dronų, t. y. 84 vienetus“, – pranešė Ukrainos karinis žiniasklaidos centras.  

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija planuoja ilgalaikę atakų su „Shahed“ bepiločiais orlaiviais kampaniją, kad išsekintų Ukrainą.

„AFP“/„Scanpix“/Po drono atakos Kyjivo srities miestelyje likę griuvėsiai

Ukrainos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad Rusijos karių naudojimasis mobiliaisiais telefonais nebuvo pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo išaiškinta jų pozicija Makijivkoje.

„Žinoma, telefonų su geolokacija naudojimas yra klaida. Tačiau akivaizdu, kad ši versija atrodo šiek tiek juokinga“, – teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatijus.

Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija dėl Ukrainos smūgio Makijivkoje ėmė kaltinti pačius karius, teigdama, kad „pagrindinė incidento priežastis“ buvo tai, jog rusų kariai „pažeisdami draudimą“ plačiai naudojosi mobiliaisiais telefonais, leidusiais Ukrainos pajėgoms „sekti ir nustatyti karių buvimo vietos koordinates“. 

Trečiadienį Rusija taip pat patikslino žuvusių karių skaičių – nuo 63 iki 89.

S.Čerevatijus teigė, kad „dislokuoti tokias dideles naujai mobilizuotų – o tai reiškia nelabai apmokytų, nelabai koordinuotų – žmonių partijas didelėse patalpose, nepritaikytose pasislėpti pavojaus atveju, yra labai silpnas pasiteisinimas“. 

„Žinoma, tai [rusų] klaida, ir manau, kad dabar jie užsiima [ieškojimu], kas dėl to kaltas. Jie verčia kaltę vieni kitiems“, – tęsė jis.

„Akivaizdu, kad tai nebuvo pagrindinė priežastis. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad jie negalėjo slapta dislokuoti šių žmonių. Ir mes tuo pasinaudojome, aptikę taikinį ir jį sunaikinę“, – pridūrė S.Čerevatijus.

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per smūgį Makiivkoje buvo panaudotos keturios raketos iš JAV pagamintų HIMARS paleidimo įrenginių.

Ukrainos kariuomenė teigė, kad per smūgį žuvo iki maždaug 400 rusų karių, tačiau vėliau pridūrė, kad šis skaičius „tikslinamas“.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, dalyvaudama konferencijoje Portugalijos sostinėje Lisabonoje, trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga padarė viską, kad sustabdytų karą Ukrainoje, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia tik sunaikinti kaimyninę šalį.

Pasak A.Baerbock, V.Putino pozicija yra priežastis, dėl kurios „svarbu toliau tiekti ginklus, kad Ukraina galėtų apsiginti ir apsaugoti žmonių gyvybes“.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

Vokietijos užsienio reikalų ministrė pridūrė, kad Vokietija ir toliau ieško būdų, kaip padėti Ukrainai apsaugoti jos žmones ir infrastruktūrą, nes bet koks Europos ryžto sumažėjimas šiuo klausimu pasitarnautų Maskvai.

„Ir šiais metais turime saugoti ir toliau plėtoti bendrą Europos vienybę, dėl kurios buvome stiprūs praėjusiais metais“, – teigė A.Baerbock.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įsakė išsiųsti fregatą „Admiral Gorškov“ į kovinę tarnybą.

Laivas leisis į tolimąją kelionę per Atlanto ir Indijos vandenynus, taip pat Viduržemio jūrą, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida TASS.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos fregata „Admiral Gorškov“

Fregatoje įrengta „naujausia analogų neturinti hipergarsinė raketų sistema “Zircon„ bei kiti naujausios kartos ginklai“, –teigė V.Putinas, kalbėdamas vaizdo ryšiu su Sergejumi Šoigu ir laivo vadu Igoriu Krohmaliu.

„Esu įsitikinęs, kad tokie galingi ginklai leis patikimai apsaugoti Rusiją nuo galimų išorės grėsmių ir padės užtikrinti mūsų šalies nacionalinius interesus“, – pridūrė V.Putinas.

Pasak S.Šoigu, fregata „atliks pratybas“ su hipergarsinėmis raketomis „Zircon“.

„Labai džiaugiuosi, sveikinu! Tai puikus bendras darbas, kuris baigėsi geru, laukiamu rezultatu“, – sakė V.Putinas, prieš įsakydamas fregatai „pradėti vykdyti užduotis“.

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Kyrylo Budanovas interviu „ABC News“ sakė, kad Ukraina planuoja didelį puolimą pavasarį, o aršiausi mūšiai laukiami kovo mėnesį.

„Tai yra teritorijų išlaisvinimas ir galutinis Rusijos Federacijos pralaimėjimas“, – sakė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

Anot K.Budanovo, „tai vyks visoje Ukrainos teritorijoje, nuo Krymo iki Donbaso“.

„Mūsų tikslas ir jį pasieksime – grįžti prie 1991 metų sienų, nes Ukrainą pripažįsta visi tarptautinės teisės subjektai“, – pabrėžė jis.

Taip pat GUR vadovas neatmetė tolesnių smūgių Rusijos teritorijoje, tačiau nepatikslino, kas už jų stovės.

Jis pridūrė, kad atakos vyks „vis giliau“ Rusijos viduje, tačiau komentuoti, kas įvykdė šiuos smūgius, galės tik pasibaigus karui.

Artimiausiu metu rusai gali pradėti puolimą. Yra trys galimi Rusijos puolimo variantai, per „Feigin Live“ transliaciją sakė Volodymyro Zelenskio kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Turime suprasti, kad artimiausiu metu mūsų laukia Rusijos puolimas. Rusijos karinėje-politinėje vadovybėje svarstomi trys variantai“, – sakė jis.

Anot O.Arestovyčiaus, „pirmas variantas yra iš tikrųjų pakartoti tą patį puolimą, kuris buvo pradžioje – pulti Kyjivą, Černihivą, Sumus, Charkivą ir pirmyn, ir pirmyn“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pabrėžė, kad „tai, žinoma, yra gryna savižudybė“.

O.Arestovyčius pridūrė, kad antrasis variantas yra puolimas Zaporižios, Donecko, Luhansko kryptimis ir, galbūt, Charkivo kryptimi.

Jis tvirtino, kad blaiviausi Rusijos Federacijos lyderiai siūlo mesti visas pajėgas į Luhansko ir Donecko sritis, o sėkmės atveju paskelbti, kad Donbaso „išvadavimas“ buvo karo tikslas.

Rusams, kurie nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, kovoja Ukrainos pusėje „Rusijos laisvės“ legiono sudėtyje, slaptumas yra itin svarbus.

Tikslus jų personalo skaičius yra griežtai konfidencialus, jų pareigos niekada neatskleidžiamos, o jų pareiškimai kruopščiai formuluojami.

„Reuters“/„Scanpix“/Tarptautinio bataliono kareiviai Kreminoje

Jų atstovas, pasivadinęs Cezario vardu, vaikšto po stačiatikių vienuolyno liekanas Dolinoje, Rytų Ukrainos Donecko regiono kaime, kuris rudenį buvo atkovotas iš Rusijos pajėgų.

Tarp griuvėsių matyti subyrėjęs svogūno formos auksinis kupolas, tinko liūtas ir išsimėčiusios religinės ikonos – destrukcijos vaizdinys, kuris rodo pasauliui, „kokios yra Putino vertybės“, sako Cezaris.

„Aš nekovoju prieš savo tėvynę. Aš kovoju prieš Putino režimą, prieš blogį, – teigia jis, vis pereidamas nuo rusų prie anglų kalbos. – (...) Aš nesu išdavikas. Esu tikras Rusijos patriotas, kuris galvoja apie savo šalies ateitį.“

Skaitykite plačiau

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos perkelia naujus karinius dalinius į okupuoto Krymo šiaurę, be kita ko, siekdami išsaugoti sausumos koridorių į okupuotą Ukrainos pusiasalį.

„Atsižvelgiant į tai, kad mūsų užsienio partneriai tiekia mums naujų rūšių ginklus, vadinamasis sausumos koridorius į Krymą tikrai nėra saugus. Ukraina smogs Rusijos pozicijoms visoje okupuotoje teritorijoje“, – teigia žvalgyba.

Anot jos, okupantai taip pat toliau stato gynybines struktūras tiek laikinai okupuoto pusiasalio šiaurėje, tiek laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje.

„Jie pralaimės, todėl ten, kur gali, kuria gynybines struktūras, suvokdami, kad šiose linijose turės vykdyti kovines operacijas“, – pabrėžė žvalgyba.

Ukrainos karinis jūrų laivynas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad Juodojoje jūroje Rusija turi tris kovinėje parengtyje esančius laivus, Azovo jūroje – 2 karinėje parengtyje laikomus laivus, o Viduržemio jūroje – 9 laivus, penki iš jų yra sparnuotųjų raketų kalibro nešėjai.

Karinio jūrų laivyno informacija tik įrodo, jog Rusija ir toliau „pažeidinėja 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje, išjungdama civilinių laivų automatinio atpažinimo sistemas Azovo jūros baseine“.

Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus. Pranešama, kad Rusijos lėktuvas MiG pakilo Baltarusijoje.

Stebėjimo grupė „Belarussian Hajun“ duomenimis, 10 val. Baltarusijoje pakilo Rusijos ilgojo nuotolio radarų aptikimo lėktuvas A-50U, o 10.30 – Rusijos oro pajėgų naikintuvas MiG-31K. Toks naikintuvas gali gabenti raketas „Kinžal“.

Be to, Baltarusijoje pakilo dar trys Rusijos naikintuvai.

Pernai rugsėjį sprogusios abiejų Rusijos eksporto dujotiekių per Baltijos jūrą „Nord Stream“ gijos nepalaidojo Maskvos vilčių atgaivinti projektą, skelbia Vakarų žiniasklaida.

Rusija planuoja atnaujinti „Nord Stream“ dujotiekius, rašo „RedaktionsNetzwerk Deutschland“. Apie tai anksčiau rašė JAV „The New York Times“ ir Vokietijos „Berliner Zeitung“, primena Lenkijos radijas.

Rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų, prieš tai Skandinavijos seismologams užfiksavus sprogimus tose vietose. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų. Priežasčių tyrimą atlikę Švedijos pareigūnai lapkritį patvirtino, kad tai buvo sabotažo aktai.

Kai kurie Vakarų politikai dėl to kaltino Kremliaus slaptąsias tarnybas.Tuo tarpu Rusija neigė, kad yra kaip nors susijusi su vamzdynų sugadinimu, ir dėl to kaltino Jungtines Valstijas bei Jungtinę Karalystę.

Vokietijos žiniasklaida tvirtina, jog abiejų „Nord Stream“ dujotiekio gijų nesėkmė nepalaidojo Rusijos svajonių atgaivinti šį projektą – „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ duomenimis, „Gazprom“ ekspertai šiuo metu skaičiuoja galimas remonto išlaidas, taip pat aiškinasi, kiek ilgai pažeistos dujotiekio gijos gali atlaikyti sūraus vandens poveikį.

„The New York Times“, remdamasis savais šaltiniais, gruodžio pabaigoje skelbė, jog „Nord Stream“ gijų darbingumui atkurti gali prireikti mažiausiai 500 mln. JAV dolerių.

Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Kremliui praėjusios vasaros pabaigoje nutraukus tiekimą, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą. 

Abiejų dujotiekių metinis palaidumas – po 55 mlrd. kubinių metrų. „Nord Stream 1“ pradėjo veikti daugiau nei prieš dešimtmetį, tuo tarpu „Nord Stream 2“ įjungimą karo Ukrainoje išvakarėse blokavo Vokietijos reguliavimo institucijos.

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis kreipdamasis į ukrainiečius teigė, kad Maskva į frontą mes visus, kuriuos tik gali, ir bandys pakreipti karą kita linkme, tačiau Kyjivas sutelks tarptautinę bendruomenę, kad užkirstų tam kelią. 

V.Zelenskis pažymėjo, kad Rusijos valdžia į frontą meta viską ir visus, kurios tik gali, kad užkirstų kelią savo pralaimėjimui kare prieš Ukrainą.

Šalies lyderis taip pat papasakojo apie įvykusias derybas su Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Kanados ministrais pirmininkais. 

„Šiuos metus pradėjome nuo to, ko Ukrainai dabar labiausiai reikia – nuo tų naujų mobilizacijos procesų, kuriuos rengia teroristinė valstybė, išvakarių. Šiuo metu kartu su partneriais privalome stiprinti savo gynybą“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Kadras iš vaizdo įrašo/Volodymyras Zelenskis

„Neabejojame, kad dabartiniai Rusijos šeimininkai mestų viską, kas jiems liko, ir visus, kuriuos gali surinkti, kad pabandytų pakreipti karą ir bent jau atitolinti pralaimėjimą“, – pridūrė V.Zelenskis. 

Jis taip pat teigė, kad yra būtina užkirsti kelią tokiam Rusijos scenarijui. 

„Pasiruoškite tam. Teroristai turi pralaimėti. Bet kokie jų bandymai pradėti naują puolimą turi žlugti. Tai bus galutinis teroristinės valstybės pralaimėjimas. Dėkoju visiems partneriams, kurie tai supranta“, – sakė prezidentas. 

Jis taip pat teigė, kad Rusija mobilizuoja tuos, kuriuos nori priversti mirti. 

„Mes mobilizuojame civilizuotą pasaulį. Dėl gyvybės“, – pridūrė V.Zelenskis. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas neseniai viename interviu teigė, kad Maskva šiuo metu rengia 200 tūkst. naujų karių. 

Pasak V.Zalužno, Rusijos kariuomenė vėl bandys žengti į Kyjivą. 

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Kremlius vasarį nori pradėti naują puolimo bangą. 

O.Reznikovas vėliau pareiškė, kad sausio pradžioje Rusija uždarys savo sienas vyrams, paskelbs karinę padėtį šalyje ir pradės dar vieną mobilizacijos bangą. 

Jis pridūrė, kad Baltarusijoje sienos taip pat bus užvertos.

Rusija ruošiasi kitai masinei atakai prieš Ukrainą, ką liudija agresorių aviacijos įgulų mokymai, sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Vadymas Skibickis.

Jis nenurodė tikslių datų, kada tikėtis masinio okupantų puolimo, tačiau pripažino, kad jis gali įvykti anksčiau nei sausio 9-10 dienomis.

„Priklausys nuo to, kiek raketų panaudos, kiek bus paruošta šiai dienai. Matome, kad dabar aviacija treniruojasi, skraido iš vieno aerodromo į kitą, vyksta įgulų mokymai smogti. Tai – pasiruošimo kitam apšaudymui procesas“, – sakė jis.

Per paskutinę metų dieną Ukrainos įvykdytą smūgį mokyklos pastatui Rusijos kontroliuojamame Makijivkos mieste netoli Donecko, kurį Rusija beveik neabejotinai perėmė karinėms reikmėms, Rusijos gynybos ministerijos tvirtinimu, žuvo 89 Rusijos kariuomenės atstovai.

Atsižvelgiant į žalos mastą, yra reali tikimybė, kad šalia karių gyvenamųjų patalpų buvo laikomi šaudmenys, kurie smūgio metu detonavo ir sukėlė antrinius sprogimus, kasdienėje apžvalgoje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Mokyklos pastatas buvo tik už 12,5 km nuo Avdijivkos fronto linijos sektoriaus, vienos iš intensyviausiai ginčijamų konflikto teritorijų.

Britų žvalgybos teigimu, Rusijos kariuomenė nesaugiai laikė šaudmenis dar gerokai iki dabar vykstančio karo pradžios, tačiau šis incidentas tik išryškina, kaip profesionalumo nebuvimas karo lauke prisideda prie didelių žuvusiųjų rodiklių Rusijos pusėje.

Antradienį JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as teigė, kad po to, kai buvo paleista neteisėtai sulaikyta amerikietė Brittney Griner, JAV pareigūnai „tiesiogiai kalbėjosi su Rusijos pareigūnais dėl neteisėtai Rusijoje sulaikyto amerikiečio Paulo Whelano“ .

„Mums svarbiausia, greitai pasiekti rezultatų, todėl nėra naudinga kalbėti apie pokalbio detales. Tačiau sakėme, kad būsime įsipareigoję, nenuilstantys, kūrybingi ir darysime viską, ką galime, kad Paulas Whelanas grįžtų į Jungtines Valstijas pas savo šeimą“, – sakė N.Price'as per Valstybės departamento spaudos konferenciją.

„AP“/„Scanpix“/Neteisėtai įkalintas amerikietis P.Whelanas tebėra laikomas Rusijos kalėjime

Didžiosios Britanijos žvalgyba pabrėžia, kad incidentas su masiniu okupantų likvidavimu Makijivkoje išryškina neprofesionalius Rusijos kariuomenės veiksmus, kuriuos ji demonstravo praeityje.

Žvalgybos šaltiniai pabrėžia, kad dėl Ukrainos smūgio Makijivkos profesinės mokyklos pastatui, kuriame buvo apgyvendinti rusų kariškiai, jis buvo visiškai sunaikintas.

„Atsižvelgiant į žalos mastą, yra reali tikimybė, kad šalia karių buvo saugoma amunicija, kuri sprogimo metu detonavo ir sukėlė antrinius sprogimus“, – teigiama apžvalgoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Planet Labs“ palydovinė nuotrauka, daryta 2022 gruodžio 20 d.

Pastatas yra tik 12,5 km nuo fronto Avdijivkoje ruožo, kuris yra vienas karščiausių konflikto taškų, pabrėžia britų agentūra.

„Rusijos kariuomenė turėjo patirties dėl nesaugaus amunicijos laikymo dar gerokai prieš dabartinį karą, tačiau šis incidentas parodo, kaip neprofesionalūs veiksmai lemia aukštą Rusijos karių aukų lygį“, – sakoma santraukoje.

Rusijos nuostoliai Ukrainoje per dieną išaugo 720 karių.

Dabar bendri rusų koviniai nuostoliai Ukrainoje siekia apie 108 910 žmonių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Per pastarąją parą taip pat buvo likviduoti dar du rusų tankai, šešios šarvuotos kovos mašinos, šešios artilerijos sistemos, vienas priešlėktuvinės gynybos įrenginys, trys operatyvinio-taktinio lygio dronai, taip pat 10 vienetų automobilių technikos ir autocisternų.

Per Ukrainos naujametinį smūgį Makijivkoje, Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainos rytuose, žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 89, trečiadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Mūsų žuvusių draugų skaičius išaugo iki 89“, – sakė generolas leitenantas Sergejus Sevriukovas ministerijos anksti trečiadienį paskelbtame vaizdo pranešime. Jis pridūrė, kad po griuvėsiais rasta daugiau lavonų.

Sausio 1 dieną 1 minutė po vidurnakčio Ukraina smogė laikinai bazei Makijivkoje, panaudodama JAV tiekiamas raketų sistemas HIMARS, sakė S. Sevriukovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo tik ką pasakęs tradicinę naujametinę kalbą.

Rusija pirmadienį paskelbė, kad per šį smūgį žuvo 63 kariai. Tai itin retas tokio pobūdžio pranešimas, o nurodytas žuvusiųjų skaičius buvo didžiausias, kokį tik nuo invazijos pradžios dėl vieno smūgio yra nurodę rusai.

Dideli nuostoliai buvo pripažinti po to, kai Rusijos karo korespondentai, pastaraisiais mėnesiais įgaunantys vis didesnę įtaką, apkaltino Rusijos aukščiausio rango vadus pragaištingu nekompetentingumu.

Kyjivas prisiėmė atsakomybę už šį smūgį, o Ukrainos kariuomenė teigė, kad žuvusiųjų skaičius yra daug didesnis.

Trečiadienį S. Sevriukovas taip pat pareiškė, kad daug gyvybių pareikalavusį smūgį nulėmė karių naudojimasis mobiliaisiais telefonais.

„Šiuo metu dirba komisija, tirianti įvykio aplinkybes“, – sakė jis.

„Tačiau jau dabar akivaizdu, jog pagrindinė priežastis... buvo ta, kad kariai įjungė ir masiškai naudojosi mobiliaisiais telefonais priešo ginklų pasiekiamumo zonoje, tuo pažeisdami draudimą“, – pridūrė S.Sevriukovas.

Jis teigė, jog imtasi priemonių, kad tokie incidentai ateityje nepasikartotų, ir pridūrė, kad visi atsakingi asmenys bus nubausti.

S.Sevriukovas taip pat sakė, kad Rusija sunaikino Ukrainos salvinės raketų ugnies sistemą, naudotą per smūgį Makijivkai.

Pasak jo, per smūgius taip pat sunaikinti dar keturi raketų paleidimo įrenginiai HIMARS, žuvo 200 ukrainiečių ir „užsienio samdinių“ Družkivkos mieste rytiniame Donecko regione.

Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad per Rusijos smūgius Družkivkoje žuvo vienas žmogus ir buvo sunaikinta ledo čiuožykla.

Rusijos karo korespondentai apkaltino Rusijos karo vadus, kad šie nesimoko iš praeities klaidų ir stengiasi kaltę suversti kariams.

Jie teigė, kad kariai, kurių didžiąją dalį sudaro naujai mobilizuoti rusai, buvo dislokuoti nesaugomame pastate, kuris sugriuvo, nes per smūgį sprogo patalpose laikyti šaudmenys.

Po Naujųjų metų naktį Ukrainos karių suduoto smūgio į okupantų bazę Makijivkoje, Donecko srityje, išgyvenusius Rusijos mobilizuotuosius, norėta išsiųsti į ataką prieš ukrainiečių pozicijas, interviu istories.media papasakojo vieno iš „mobikų“ žmona.

Pranešama, kad Rusijos vadovybė iki šiol nesudarė sužeistųjų ir žuvusiųjų sąrašų. Teigiama, kad sužeistieji neva buvo išgabenti į karinę ligoninę Rostove.

„Nėra informacijos, į kurią ligoninę vyras išvežtas. Bet kokiu atveju jie jums nepasakys, kur juos veža. Jau trečia para eina. Daug moterų man rašo ir skambina – jos taip pat neturi jokių žinių, o tai labai erzina“, – pasakojo vieno iš mobilizuotųjų žmona.

„Telegram“ kanalo ВЧК-ОГПУ nuotr./Makijivkos proftechninė mokykla Nr. 19 anksčiau ir po ukrainiečių atakos

Pasak jos, iš pradžių norėta surinkti išgyvenusiuosius, „kad jie eitų į puolimą“, tačiau tarp vadų prasidėjo „rezonansas“.

„Dėl šios priežasties kai kurie išėjo neaišku kur, jie visi išsivaikščiojo. Eiti į puolimą – reikia būti visišku idiotu, atsižvelgiant į tai, kad jie nieko neturi. Ir klausyti aukštesnių instancijų – vardan ko? Tai išankstinis pasmerkimas mirčiai. Tie, kurie protingesni, kartu su savo vadais susibūrė ir nuėjo kita kryptimi – į kažkokias slėptuves. Manau, kad jie gali būti lengvai nusiųsti bet kur, kad tik būtų pridengtas visas tas reikalas (sprogimo tyrimas)“, – sakė ji.

Kito mobilizuotojo iš Samaros srities giminaitė sakė, kad vyrus „nori nurašyti kaip nereikalingus liudininkus“: „Į ten vyksta komisija ir mes bijome, kad jie gali būti kur nors išsiųsti arba paslėpti“. Ji nepaaiškino, ką tiksliai reiškia „nurašyti“.

Per ukrainiečių reaktyvinės artilerijos sistemų HIMARS smūgį Naujųjų metų naktį buvo visiškai sunaikintas Makijivkos proftechninės mokyklos pastatas, paverstas Rusijos armijos baze, kur, įvairių šaltinių duomenimis, buvo nuo kelių dešimčių iki 600 mobilizuotų karių iš Rusijos.

Rusija iš pradžių oficialiai patvirtino, kad žuvo 63 kariai. Rusijos gynybos ministerija bando kaltę suversti vietos „pareigūnams“, o pastarieji – patiems mobilizuotiems vyrams. Antradienį gynybos ministerija padidino aukų skaičių iki 89. Ukrainiečiai tvirtina, kad, jų duomenimis, per sėkmingą ataką žuvo keli šimtai Rusijos karių.

Pirmadienį Zaporožios srityje likviduota ir sužeista iki 260 rusų okupantų, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo rytinėje suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“.

Pažymima, kad priešas ir toliau patiria nuostolių.

„Visų pirma patvirtinti sausio 2 d. priešo nuostoliai Zaporižios srities Tokmako, Melitopolio, Berdiansko, Polohų ir Vasilivkos gyvenviečių rajonuose: sunaikinti du amunicijos sandėliai, iki 10 vienetų įvairaus tipo karinės technikos, nukentėjo du okupantų dislokacijos punktai, likviduota ir sužeista iki 260 Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių“, – sakoma pranešime.

Privačios karinės kompanijos „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas rengia informacinę kampaniją, kurios tikslas – apkaltinti Rusijos gynybos ministeriją ir karinį-pramoninį kompleksą dėl nesėkmių prie Bachmuto.

Karo tyrimų instituto (ISW) nuomone, „Wagner“ pareiškimais apie šaudmenų trūkumą ir sunkumus pralaužiant ukrainiečių gynybą siekiama atleisti J.Prigožiną nuo asmeninės atsakomybės už nesėkmingus mūšius.

Tai sutampa su ekspertų išvadomis, kad „Wagner“ kovotojų vykdomas ukrainiečių pozicijų šturmas prie Bachmuto pasiekė kulminaciją.

Neseniai duodamas interviu agentūrai „RIA Novosti“, J.Prigožinas skundėsi, kad Ukrainos kariuomenė kas 10 metrų yra įrengusi gynybines linijas.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Prigožinas gerokai persistengė ir pirmą kartą parodė, kad „Wagner“ pajėgos Bachmute iš tikrųjų nepasiekia jokios pažangos“, – teigiama analitikų ataskaitoje.

Tuo pat metu patys „Wagner“ atstovai darė viską, kad karo šalininkų auditorijai parodytų, jog jie, o ne Rusijos kariškiai, yra asmeniškai atsakingi už „sėkmę“ Bachmute.

Beprasmiški Rusijos kariuomenės išpuoliai Bachmuto ir kitų Donecko srities gyvenviečių pakraščiuose tęsiasi jau kelis mėnesius. Pasak Ukrainos kariškių, priešas ties Bachmutu permeta viską, kas tinkama kovai.

Vakarų analitikai tokį fanatizmą sieja su „Wagner“ strategija, o tiksliau – su jos vadovo J.Prigožino politinėmis ambicijomis. „Putino virėjas“ bando įrodyti Rusijos vadovybei, kad būtent jo samdiniai yra efektyvūs kovotojai, taip pat bando užsitikrinti kraštutinių dešiniųjų auditorijos paramą.

Tačiau J.Prigožino samdinių ištekliai jau ėmė sekti, o Vakarų analitikai ėmė prognozuoti artėjančią puolimo kulminaciją.