V.Zelenskis: per parą Donecko regione atremta 100 Rusijos atakų

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Pietuose Ukrainos kariai smogė priešo pozicijoms Kinburno nerijoje ir kairiajame Dniepro upės krante, sunaikindami daugiau kaip 30 rusų karių.

„Mūsų raketų ir artilerijos daliniai atliko 33 šaudymo užduotis. Buvo smogta priešo gyvosios jėgos, ginklų ir įrangos koncentracijos zonai Kinburno nerijoje. Iš ten okupantai apšaudė uosto vilkikus ir grūdų baržas Dniepro-Bugo žiotyse. Septyni rašistai ir du šarvuotosios technikos vienetai buvo demilitarizuoti, bazavimosi punktas sunaikintas“, – sakė Pietų operatyvinės vadovybės atstovas Vladislavas Nazarovas.

Be to, pasak V.Nazarovo, preliminarūs priešo nuostoliai kairiajame krante siekia 26 žmones ir 2 tankus.
 

Geležinkelio jungtis tarp Ukrainos sostinės Kyjivo ir neseniai atgauto Chersono miesto atnaujinta penktadienį, praėjus savaitei po Rusijos atsitraukimo.

Penktadienį iš Kyjivo į neseniai išlaisvintą Chersono miestą išvyko pirmasis traukinys.

„Tai mūsų pergalės traukinys!“ - „Telegram“ platformoje pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

Traukinyje buvo apie 200 keleivių.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad įnirtingos kovos Rytų Ukrainoje nesiliauja.

Jis pridūrė, kad per 24 valandas buvo atremta apie 100 Rusijos atakų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Donecko regione tebevyksta smarkūs mūšiai, kovos nesiliauja ir nėra jokio atokvėpio. Vien per vakarykštes 24 valandas Donecko regione buvo atremta apie šimtas Rusijos atakų. Visi mūsų kariai, užimantys pozicijas Donbase, yra tikri didvyriai“, – pabrėžė V.Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi.

Charkivo srityje per dieną neutralizuojama maždaug 200–1000 Rusijos užpuolikų paliktų sprogstamųjų užtaisų. Tai „Telegram“ platformoje pranešė Charkivo srities karinės administracijos spaudos tarnyba, remdamasi Aukščiausiosios Rados Energetikos ir būsto ir komunalinių paslaugų komiteto išvažiuojamojo posėdžio rezultatais, praneša „Ukrinform“.

„Pagal Vidaus reikalų ministerijos statistiką Charkivo sritis šiuo metu yra pripažinta regionu, kuriame yra daugiausiai sprogstamųjų objektų. Per dieną nukenksminama nuo 200 iki 1000 sprogstamųjų objektų“, – rašoma pranešime.

Kaip pabrėžė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atkūrimas regione tiesiogiai priklauso nuo deokupuotų teritorijų išminavimo tempų.

Anot jo,  kone kasdien nuo minų žūsta civiliai gyventojai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, pasitaiko ir Valstybinės pagalbos tarnybos specialistų, kurie užsiima išminavimu, mirčių.

„Kai išstumiame priešą iš vienos ar kitos gyvenvietės, darželiuose randame užminuotų vaikų lovų. Okupantai naudoja moderniausias priemones ir karinius ginklus, kurių neaptinka metalo ieškikliai“, – sakė O.Synjehubovas.

Rusijos pajėgos pradėjo raketų ataką prieš Zaporižią, buvo apgadintas pramonės infrastruktūros objektas.

Apie tai „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas, praneša „Ukrinform“.

Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas savo „Telegram“ įraše patikslino, kad dėl smūgio objekte kilo gaisras.

„Ciniški Putino teroristai naktį vėl klastingai užpuolė Zaporižią. Priešo raketos pataikė į vieną iš infrastruktūros objektų. Šiuo metu užregistruoti penki smūgių atvejai. Dėl priešo atakos kilo gaisras“, – sakė jis.

Pasak A.Kurtevo, po griuvėsiais gali būti žmonių. „Paprasti taikūs žmonės, kurie tuo metu tiesiog dirbo...“, – pridūrė miesto tarybos sekretorius.

Pasak Energetikos pramonės tyrimų centro direktoriaus Oleksandro Charčenkos, po to, kai ketvirtadienį buvo atjungta daugiau kaip 10 mln. vartotojų, elektros energijos tiekimas Ukrainoje beveik visur atnaujintas.

„Galbūt apie 300 vartotojų vis dar neturi elektros, bet dauguma jų yra netoli fronto linijos“, – penktadienį žurnalistams sakė O.Charčenka, pateikdamas naujausią informaciją apie atstatymo darbus po ketvirtadienio raketų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. 

Jis sakė, kad padėtis gerėja su kiekviena valanda, ir pridūrė, jog tikisi, kad „turėsime bent 10–12 dienų pertrauką, kad galėtume atkurti tinklo tvarumą“.

„Scanpix“/AP nuotr./Tamsoje paskendusi Ukrainos sostinė

Ketvirtadienį dėl pastočių ir elektros linijų pažeidimų buvo sustabdyta Chmelnyckio atominė elektrinė vakaruose ir vienas Rivnės atominės elektrinės blokas šiaurės vakaruose, patvirtino jis.

„Jėgainės blokai buvo sustabdyti kelioms valandoms, teko naudoti dyzelinius generatorius. Nepaisant to, dabar situacija daug geresnė, daugumos energijos blokų prieiga prie tinklo atkurta ir manau, kad artimiausiu metu galėsime atnaujinti jų darbą“, – sakė O.Charčenka.

Jis sakė, kad elektros energijos trūkumas turi įtakos ne tik elektros energijos, bet ir mobiliojo ryšio tinklams, elektros siurbliams, naudojamiems vandeniui tiekti ir atliekoms valyti. Keliuose miestuose, įskaitant Kyjivą, vandens nebuvo nuo 4 iki 10 valandų.

Vengrija nepritars Europos Sąjungos planui kitais metais suteikti Ukrainai milijardinę paramą iš biudžeto, pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, skelbia „Sky News“.

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Orbanas

Kalbėdamas konferencijoje Budapešte, V.Orbanas sakė, kad nors Vengrija smerkia Rusijos agresiją ir remia Ukrainos žmones, jis nenori iškelti Ukrainos interesų aukščiau už savo šalies interesus.

Pagal pagalbos planą kitais metais Ukrainai būtų skirta 15,67 mlrd. svarų sterlingų reguliariais mokėjimais, kurie padėtų palaikyti energetikos ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, taip pat finansuoti atlyginimus ir pensijų sistemas.

Šimtai žmonių buvo sulaikyti arba dingo be žinios pietinėje Chersono srityje, kai ją okupavo Rusija, teigia Jeilio universiteto mokslininkai.

Po šios ataskaitos pasirodžiusiame pareiškime Joe Bideno administracija teigė: „Rusija privalo sustabdyti šias operacijas ir išvesti savo pajėgas, kad būtų nutrauktas nereikalingas karas, kurio ji negali laimėti – kad ir kokia niekinga ir beviltiška būtų jos taktika.“

Ataskaitoje pateikiami dokumentai apie 226 žmonių sulaikymą ir dingimą Chersone nuo kovo iki spalio mėn., iš kurių ketvirtadalis, kaip įtariama, buvo kankinami, o penki mirė sulaikymo metu.

Ji paskelbta praėjus savaitei po to, kai Maskva pradėjo atitraukti karius iš teritorijos į vakarus nuo Dniepro upės ir paties miesto.

Rusija neigia, kad jos kariai taikosi į civilius gyventojus ar vykdo žiaurius nusikaltimus.

Ataskaitoje nustatyta, kad daugumą iš šių 226 asmenų sulaikė Rusijos kariuomenė arba FSB – Rusijos vidaus saugumo tarnyba, kuri pasiuntė pareigūnus į Maskvos užgrobtus Ukrainos regionus.

Ataskaitoje cituojami keli šaltiniai, kurie teigė, kad Rusijos saugumo pajėgos turėjo sąrašus, kuriuose buvo nurodytos tikslinių asmenų pavardės, automobilių numeriai ir kita informacija.

Tyrėjai taip pat nustatė 12 vietų, kurios buvo naudojamos sulaikymui ir tardymui Chersone ir Kryme.
 

Ukrainai buvo pristatyta 14 vokiškų savaeigių haubicų, o dabar, vokiečių leidinio „Spiegel“ duomenimis, labai trūksta atsarginių dalių. 

Remiantis „Spiegel“ informacija, planavimo klaidos užsakant atsargines dalis kelia vis didesnį pavojų vokiečių savaeigių haubicų operacinei parengčiai Ukrainoje. Iš viso pristačius 14 savaeigių haubicų, Vokietijos gynybos ministerija laiku neužsakė didelės apimties atsarginių dalių paketų, kad galėtų reguliariai prižiūrėti ginklų sistemas ir taip užtikrinti jų veikimą.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Haubica „PzH2000“

Tuo tarpu didelei daliai Vokietijos tiekiamos artilerijos sistemų dėl intensyvaus dislokavimo fronte Rytų Ukrainoje reikia remonto. Vokietijos kariuomenės sluoksniuose kalbama, kad šiuo metu ukrainiečiai per dieną paleidžia apie 300 sviedinių, o tai labai nualina ginklų sistemas.

Tiesa, neseniai į Lietuvą techniniam remontui buvo atgabentos šešios vokiškos haubicos. Tačiau, kadangi reikiamų atsarginių dalių haubicoms nebuvo nei pramonėje, nei Vokietijos pajėgose, teko išardyti vieną iš haubicų ir kol kas palikti ją Lietuvoje.

Atsarginių dalių trūkumas nestebina, rašo „Spiegel“. Vasaros pabaigoje Vokietijos kariuomenės viešųjų pirkimų tarnyba jau nesėkmingai ragino ministeriją užsakyti didelius atsarginių dalių paketus haubicoms ir daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams „Mars II“, nes specialių medžiagų pristatymo laikas buvo ilgas. Tačiau iki šiol iš vadinamojo Ukrainos specialiojo štabo nebuvo gautas joks atitinkamas nurodymas.

Atsarginių dalių trūkumas dabar paralyžiuoja ir vadinamąjį remonto centrą, kurį Vokietija iki gruodžio vidurio nori įkurti Slovakijoje, kad taisytų ten pristatytus ginklus.