Kaip rašo „Foreign Policy“, tiksli J.Boltono vizito data nenurodoma, tik jau žinoma, kad jis jau lankosi kaimyninėje Ukrainoje. Šiaip ar taip, „vanagas“ J.Boltonas taps aukščiausio rango JAV pareigūnu, atvykusiu į Baltarusiją šiame amžiuje.
Kai kurių analitikų teigimu, būsimoji J.Boltono viešnagė Baltarusijoje – naujausias ženklas, kad Minsko santykiai su Vakarais šyla net tokiu metu, kai pats D.Trumpas siekia geresnių santykių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, galbūt irgi turinčiu planų kaimyninėje šalyje.
Girdėti ir nuomonių, kad Vašingtonas, puikiai matydamas, jog Baltarusija, kuriai gresia netekti nemažos dalies rusiškų subsidijų, ieško galimybių tiek Vakaruose, tiek Kinijoje, siekia pateikti Aliaksandrui Lukašenkai savų pasiūlymų.
„Norint Baltarusijoje ką nors pakeisti, reikia pateikti Minskui kokių nors konkrečių pasiūlymų – tai būtina“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius.
Be to, kadangi J.Boltonas prieš vizitą Minske atvyko į Ukrainą, tikėtina, kad su Baltarusijos atstovais jis kalbėsis ir apie konfliktą Donbase – anot L.Jonavičiaus, „Kijevas vis garsiau kalba apie JAV įtraukimą į Minsko derybų formatą“.
Prastos ekonominės perspektyvos
Per pastaruosius metus nestigo vertinimų, esą Rusija siekia galutinai prisirišti Baltarusiją, įtvirtinti šių šalių politinę sąjungą ir taip suteikti V.Putinui galimybę po 2024-ųjų, kai baigsis jo kadencija Rusijos prezidento poste, toliau likti valdžioje – tik vadovauti jau sąjunginei valstybei.
Aišku, kažin ar tokios niūrios prognozės, neretai paskaninamos ir spėliojimais apie galimą Baltarusijos okupaciją, apskritai pasitvirtins.
Arkadijus Mošesas, Suomijos tarptautinių santykių instituto mokslininkas, neseniai portale „PONARS Eurasia“ konstatavo, kad Rusijos ir Baltarusijos suvienijimo scenarijus – jei išvis kada nors egzistavo – jau padėtas į Kremliaus stalčius.
Didelių, ambicingų politinių tikslų Maskva, regis, neturi. Anot A.Mošeso, Kremlius tiesiog siekia, kad Baltarusijos išlaikymo kaštai būtų mažesni nei dabar – tik balansą rasti sunku, nes tuo pačiu norima, jog Minskas ir toliau būtų priklausomas nuo Rusijos ir šiai ištikimas.
Būtent dėl to A.Lukašenka pernai gruodį net dusyk skubėjo į Kremlių, kur su V.Putinu kalbėjosi apie vadinamąjį „mokesčių manevrą“ Rusijos naftos sektoriuje – Baltarusija tvirtina kasmet patirsianti milijardinių nuostolių ir norėtų, kad jie būtų kompensuoti.
Baltarusijos valstybinė naftos kompanija nusamdė amerikietį lobistą Davidą Gencarelli. Užduotis jam – įtikinti JAV vyriausybę panaikinti sankcijas Baltarusijai, kad Minskas galėtų pirkti amerikietišką naftą.
„Tas manevras reikš neišvengiamą naftos subsidijų smukimą, tad Lukašenkai, kuriam ir taip labai nelengva kažką keisti šalies viduje, dabar dar sunkiau“, – 15min tvirtino L.Jonavičius.
Kompromiso paieškos visgi klimpsta, o A.Lukašenka, suvokiantis, kad brangesnė nafta ir dujos reikštų skurdesnį gyvenimą daugeliui baltarusių ir, žinoma, mažesnę jų kantrybę režimo atžvilgiu, jau ne pirmą kartą demonstruoja, kad flirtas su Vakarais jam – ne tabu.
Iki šiol Minskui pokalbiai su ES ar JAV atstovais dažniausiai reikšdavo būdą palenkti Maskvą į savo pusę.
Bet Rusijos invazija į Rytų Ukrainą ir Krymo aneksija, kurios Baltarusija, beje, nepripažįsta, regis, verčia A.Lukašenką dar atviriau ir galbūt net nuoširdžiau ieškoti kelių į Vakarus – ir gana skubiai.
Praėjusią savaitę „Radio Free Europe“ netgi pranešė, kad Baltarusijos valstybinė naftos kompanija nusamdė amerikietį lobistą Davidą Gencarelli. Užduotis jam – įtikinti JAV vyriausybę panaikinti sankcijas Baltarusijai, kad Minskas galėtų pirkti amerikietišką naftą.
„Tai būtų savotiškas svertas, – tada teigė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Rusijos ir Eurazijos programos ekspertas Jeffas Mankoffas. – Žinia tokia: jei mūsų nesubsidijuosite, mes pirksime naftą iš amerikiečių.“
Svečių iš JAV – ir daugiau
Dabar žengiamas dar vienas žingsnis – į Minską atvyks J.Boltonas, vienas svarbiausių D.Trumpo administracijos pareigūnų. Negana to – „vanagas“, niekada nepatikęs Rusijai.
Amerikiečių viešnagių Baltarusijoje pastaruoju metu buvo ir daugiau. Kontekstas palankus: šalyje reikšmingos politinės reformos nevykdomos, bet A.Lukašenka 2015 metais paleido paskutinius politinius kalinius ir taip nusikratė didžiosios dalies Minskui taikytų sankcijų.
Negana to, JAV dar dirbant Barackui Obamai, Vašingtonas ir Minskas apsikeitė gynybos atašė, o nuo 2017-ųjų Baltarusiją dėl laisvesnio vizų režimo gali kaip niekada lengvai aplankyti svečiai iš Vakarų.
Tad nenuostabu, kad pernai spalį Minske apsilankė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europai ir Eurazijai Wessas Mitchellas, rugsėjį ten turėtų nuvykti Davidas Hale'as, o jau šiemet Baltarusija paskelbė, kad nebekliudys amerikiečiams į šalį atsiųsti kiek tik nori diplomatų – iki šiol buvo riba.
Buvęs diplomatas, B.Obamos administracijoje dirbęs Michaelas Carpenteris pabrėžė: „Klydome laikydami Baltarusiją juodąja skyle ir ją ignoruodami. Dėl to nieko nepasiekta žmogaus teisių srityje.
J.Herbstas: „Mes nesiunčiame ginklų į Baltarusiją, nekviečiame Baltarusijos prisijungti prie įvairių tarptautinių organizacijų. Mes tik rodome norą kalbėtis ir skirti šiek tiek – būtent šiek tiek – paramos Lukašenkai.“
Tvirtesni ekonominiai ir diplomatiniai ryšiai su Minsku suteiktų JAV didesnį pranašumą ilgalaikėje perspektyvoje. Kremliuje tikrai svarstoma apie sąjungą su Baltarusija, o mes turėtume daryti tai, ką galime, kad sustiprintume Baltarusijos suverenumą.“
„Boltonas puikiai supranta, kad Putinas vykdo agresyvią politiką ir kad joje gali būti planų Baltarusijoje“, – mano ir buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas.
Kita vertus, jis įspėjo, kad vizito nereikia pernelyg sureikšminti: „Juk mes nesiunčiame ginklų į Baltarusiją, nekviečiame Baltarusijos prisijungti prie įvairių tarptautinių organizacijų.
Mes tik rodome norą kalbėtis ir skirti šiek tiek – būtent šiek tiek – paramos Lukašenkai, kuris bando susitvarkyti su Rusijos grėsme.“
„Atsirado erdvės manevravimui“
„Kontaktai yra palaikomi, vizitų yra buvę. Aišku, sunku pasakyti, apie ką bus kalbamasi, tačiau gali būti, kad į Baltarusiją grįš JAV ambasadorius, ir atvirkščiai. Šiuo metu amerikiečiai Minske turi tik patikėtinį“, – 15min savo ruožtu tvirtino L.Jonavičius.
JAV ambasadorius Minske pastarąjį kartą dirbo 2008-aisiais, bet tada su dar 30 diplomatų buvo išvarytas iš šalies, kai Vašingtonas paskelbė naujas sankcijas Baltarusijai.
L.Jonavičius pridūrė manantis, kad J.Boltonas per susitikimus Minske greičiausiai aptars ir strateginius reikalus – žinoma, galimą naftos tiekimą Baltarusijai, santykius su Rusija, potencialą, kad Lenkijoje gali išdygti JAV karinė bazė, vadinamasis „Trumpo fortas“.
„Svarbu ir tai, kad 2020 metais vyks Baltarusijos prezidento rinkimai“, – atkreipė dėmesį analitikas.
JAV ambasadorius Minske pastarąjį kartą dirbo 2008-aisiais, bet tada su dar 30 diplomatų buvo išvarytas iš šalies, kai Vašingtonas paskelbė naujas sankcijas Baltarusijai.
A.Lukašenka, per rinkimus, beje, švęsiantis gimtadienį, beveik neabejotinai nugalės. Visgi ne mažiau svarbu tai, ką jis kalbės per rinkimų kampaniją – o čia vakariečiai galėtų pasistengti, kad viena ikirinkiminio laikotarpio temų būtų bendradarbiavimas su ES ir JAV.
Pasak eksperto, iškalbinga tai, kad J.Boltonas į Baltarusiją turėtų atvykti iškart po viešnagės Ukrainoje, į kurią atvyko antradienį. Pastarosios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pasiūlė į Normandijos derybų grupę, susidedančią iš Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos, įtraukti JAV ir Jungtinės Karalystės atstovus.
„Suderinimas su Baltarusijos valdžia ir bent pozicijos išsizondavimas irgi gali būti JAV interesas“, – pažymėjo L.Jonavičius.
Jam įdomu, ką Rusija ir Baltarusija susitarė – jei susitarė – dėl integracijos, Rusijos karinių bazių Baltarusijoje, naftos kainų. O visa tai svarbu ir Vakarams, tad „erdvės manevravimui tikrai yra“.
„Apie ką kalbėti yra, bet apie ką bus kalbama – kitas klausimas. Konkrečios informacijos galime ir nesulaukti, nes pokalbiai Minske bus ilgi ir sunkūs. Bet svarbus dialogas, dialogo užuomazga“, – 15min tvirtino L.Jonavičius.
„Labai svarbu tai, ką vakariečiai galės pasiūlyti Minskui. Norint ką nors rimtai pakeisti, reikia pragmatiško pasiūlymo, kurį, pridūrus tam tikrus reikalavimus, būtų galima pateikti Lukašenkai. Dabar atsirado proga iš jo šį tą išspausti“, – pridūrė ekspertas.
-
Aliaksandras Lukašenka: Baltarusija nesikiša į įvykius Ukrainoje
-
Į Rusijos glėbį stumiami baltarusiai priešinasi: esame europiečiai, ne mažieji ar prastesni rusai
-
A.Lukašenka palaiko Ukrainos prezidento siūlymą dėl naujų derybų Minske
-
A.Lukašenka: Baltarusija pasirengusi plėsti politinį dialogą su ES
-
A Lukašenka: Baltarusija dėl santykių su ES ir JAV nenutrauks santykių su Rusija
