Abi šalys akivaizdžiai reaguoja į Rusijos agresiją Ukrainoje ir buvo priverstos iš naujo įvertinti Maskvos grėsmę.
Kaip skelbia „Svenska Dagbladet“, Stokholme sprendimą dėl tikslo tapti NATO nare priėmė valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovybė.
Šaltiniai partijoje praneša, kad premjerės M.Andersson tikslas – kad Švedija pasiprašytų į Aljansą jau šių metų birželį, o į NATO būtų priimta per bloko viršūnių susitikimą Madride birželio 29–30 dienomis ar iškart po jo.
Pozicijos Stokholme pasikeitė iš esmės. Dar kovo 8-ąją M.Andersson teigė, kad prisijungimas prie NATO „dar labiau destabilizuotų saugumą šiame Europos regione“.
Nesnaudžia ir kaimyninė Suomija, su Rusija turinti ilgą, 1340 km ilgio sieną ir kariavusi su ją užpuolusia Sovietų Sąjungą per Žiemos karą 1939–1940 bei Antrajame pasauliniame kare 1941–1944 metais.
Helsinkyje trečiadienį pristatoma ataskaita apie „iš esmės pasikeitusią“ saugumo aplinką, kuria iš esmės pradedami formalūs debatai dėl galimybės prisijungti prie NATO.
Apklausos rodo, kad jau daugiau nei 60 proc. suomių pritaria narystei Aljanse, parama žymiai išaugo ir parlamente. Retorika irgi keičiasi greitai – dar sausį premjerė Sanna Marin tvirtino, kad šalies narystė NATO „menkai tikėtina“.
Jau trečiadienį S.Marin sakė, kad jos šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO.
„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjeras M.Andersson žurnalistams sakė S.Marin.
Analitikų teigimu, labiau nei tikėtina, kad abi šalys – ir Švedija, ir Suomija – dėl narystės NATO kreipsis kartu ir prie Aljanso prisijungs vienu metu. Tiesa, paraiškai turi pritarti visos 30 Aljanso šalių narių, o procesas gali užtrukti nuo keturių mėnesių iki metų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra kelis kartus pareiškęs, kad Aljanso durys atviros tiek Suomijai, tiek Švedijai. Savo ruožtu Rusija įspėja, kad reaguotų į situacijos pokyčius.
