A.Smithas – Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas, o 2020 metais JAV prezidento rinkimuose jėgas žadanti išbandyti E.Warren priklauso Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui.
Ankstesnės Baltųjų Rūmų administracijos tokiems įsipareigojimams priešindavosi, be to, Senatą kontroliuoja respublikonai, tačiau pasiūlymo autoriai įtakingi ir puikiai žinomi amerikiečiams.
A.Smithas JAV įsipareigojimą pirmosioms nepanaudoti branduolinio ginklo per konfliktą gali įsigudrinti įtraukti į kasmet skelbiamą Gynybos politikos įstatymą.
Gi E.Warren dalyvavimas demokratų pirminiuose rinkimuose 2020-aisiais reiškia, kad apie tokius svarstymus Amerika gali išgirsti per kandidatų debatus.
Karinis susilaikymas
Prezidento Donaldo Trumpo administracijos parengtame dokumente, oficialiai vadinamame Branduolinės pozicijos apžvalga (ją galima rasti čia), teigiama, kad JAV pasilieka teisę panaudoti branduolinius ginklus, atsakydamos į „dideles nebranduolines strategines atakas“.
Iš esmės tai reiškia, kad numatoma galimybė branduoliniais ginklais reaguoti į agresiją prieš JAV, jų sąjungininkus ir branduolinę infrastruktūrą. Kai kurie įstatymų leidėjai teigia, kad tokia pozicija pernelyg plati.
„Dabartinė mūsų branduolinė strategija ne tik pasenusi, bet ir pavojinga.
Šis įstatymas įtvirtintų nuostatą, kad mūsų branduolinio arsenalo vienintelis tikslas – atgrasymas – sumažintų branduolinio apsiskaičiavimo tikimybę ir padėtų mums išlikti moraliniais bei diplomatiniais lyderiais pasaulyje“, – rašome bendrame E.Warren ir A.Smitho pareiškime.
Abu šie gana radikalių kairiųjų pažiūrų Kogreso nariai ir anksčiau yra ne sykį pasisakę, kad nori įtvirtinti „karinio susilaikymo“ nuostatas.
E.Warren apie galimą įsipareigojimą Amerikai nepulti pirmai užsiminė sausį, A.Smithas – lapkritį, kai sakė kalbą viešėdamas prieš branduolinius ginklus pasisakančioje organizacijoje „Ploughshares Fund“.
Ar nesuabejotų sąjungininkai?
Apie tokį žingsnį – formalų pasižadėjimą Amerikai pirmai nesmogti priešininkui raketomis su branduolinėmis galvutėmis – 2016 metais svarstė ir tuometis JAV prezidentas Barackas Obama.
Kritikos netrūko tiek tada, tiek dabar. Žinia, kad JAV pirmos nepuls, esą galėtų priversti amerikiečių sąjungininkus suabejoti, ar Vašingtonas prireikus ateis į pagalbą. Be to, sąjungininkai gali ir patys pulti vystyti branduolinius pajėgumus.
Branduolinio eskalavimo grėsmės pašalinimas taip pat padrąsintų tokias šalis, kaip Šiaurės Korėja, Kinija ar Rusija. Šių šalių lyderiai beveik neabejotinai padarytų išvadą, kad galėtų palaužti veiksmų laisvę apsiribojusius amerikiečius.
Atskirame pranešime E.Warren ir A.Smitho pasiūlymą aršiai sukritikavo įtakinga respublikonė senatorė Deb Fischer, dirbanti Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete ir vadovaujanti Strateginių pajėgų pakomitečiui.
D.Fischer išvardijo abiem didžiosioms partijoms priklausiusius JAV prezidentus, kurie atsisakė prisiimti tokį įsipareigojimą, nes „jis trupina atgrasymo politiką, kerta per sąjungininkų pasitikėjimą JAV saugumo garantijomis ir drąsina potencialius priešininkus“.
„Apskaičiuotas nevienareikšmiškumas jau seniai yra JAV branduolinės politikos dalis. Tokiu metu, kai Rusija ir Kinija bando išgąsdinti savo kaimynes, kurių dalis yra JAV sąjungininkės, negalima siųsti tokios žinios.
Toks pasiūlymas atspindi naivų ir klaidingą požiūrį į pasaulį“, – pareiškė D.Fischer.
