Šios savaitės pradžioje Danijos spauda sumirgėjo antraštėmis apie audringus neramumus vienoje statybvietėje Kopenhagos Norrebro rajone. Keli šimtai statybininkų pirmadienio rytą surengė protestą, o galiausiai esą puolė darbininkus iš Lietuvos.
Nors tai galėjo pasirodyti kaip ksenofobiška ataka prieš svetimšalius, iš tiesų incidento aplinkybės visai kitokios.
Protestą – statybvietės, kurios subrangovas, beje, lietuvis, vykdydamas projektą esą pažeidžia taisykles, vadinamąją blokadą – per kelias valandas suorganizavo Danijos pastolių montuotojai.
Taip jie reagavo į lietuvių išpuolį išvakarėse, kai buvo sumušti du į statybvietę su filmavimo kamera atvykę profsąjungų aktyvistai.
Kamera pastarieji siekė nufilmuoti savaitgalį per ilgai dirbusius pastolininkus lietuvius, kuriems dar ir neleistinai mažai bei vokeliuose mokamas atlygis, ir kitus statybvietėje daromus pažeidimus.
„Kitaip tariant, profsąjungos, kurios čia labai stiprios ir kovoja už darbuotojų teises, nusprendė įsikišti. Danai nori, kad danišką tvarką kiti gerbtų. O smurtą provokavo patys lietuviai“, – 15min teigė profsąjungos 3F atstovas A.D.
Savo vardo ir pavardės atskleisti jis portalui nepanoro, nes baiminasi nemalonumų ar grasinimų – esą dalis imigrantų, tarp jų ir lietuviai, labai piktai šnairuoja į profsąjungų aktyvistus.
Kaip viskas vyko?
Tai, kas pirmadienio rytą įvyko statybvietėje, anot profsąjungos atstovo, buvo kelių prieš tai fiksuotų incidentų išdava.
300–400 pastolių montuotojų tądien neišėjo į darbą ir susirinko į vieną būrį, kad dalyvautų protesto akcijoje prieš vieną statybinę įmonę, kuri vykdo socialinį dempingą ir nelegaliai stato pastolius.
Dar anksčiau šiai lietuvio vadovaujamai ir lietuvius samdančiai bendrovei buvo iškelta darbo byla. Ji dar nagrinėjama, bet jau neabejojama, kad įmonėje mokamos algos neatitinka kolektyvinėje sutartyje nustatytų atlyginimų, o darbo sąlygos – saugos reikalavimų.
Liudininkas: keturi lietuviškai kalbantys vyrai sustojo aplink vieną aktyvistų, kuriam buvo trenkta tiesiai į veidą.
Praėjusį penktadienį statybvietėje iškilo nelegalūs pastoliai, tad sekmadienį ten nutarė apsilankyti dviejų profsąjungų – 3F ir „Dansk El-Forbund“ – aktyvistai. Abu jie buvo sumušti.
„Keturi lietuviškai kalbantys vyrai sustojo aplink vieną aktyvistų, kuriam buvo trenkta tiesiai į veidą“, – pasakojo vienas liudininkas.
Kitas nukentėjusysis žiniasklaidai teigė: „Privažiavo baltas automobilis, iš kurio išlipę šeši asmenys iškart pradėjo mane mušti. Aš nukritau ant žemės, man pora kartų spyrė į galvą. Tada atsistojau ir pabėgau.“
Kaip 15min tvirtino 3F atstovas A.D., turbūt nenuostabu, kad pirmadienį aistros išsiliejo per kraštus. Paviešintoje vaizdo medžiagoje ir nuotraukose matyti, kad darbininkai šturmuoja statybvietę, nustumia pastolius, apverčia automobilį „Porsche Cayenne“.
„Danijoje visiškai normalu blokuoti statybvietes, kuriose dirbama nesilaikant taisyklių. O jei šeši vyrukai išlipa iš mašinos ir pradeda spardyti profsąjungos atstovui į galvą, nenuostabu, kad tą patį automobilį darbininkai ir apvertė.
Be to, tie šimtai pastolininkų nė negalvojo smurtauti, bet išėjo vienas lietuvis ir pabandė pamosikuoti kumščiais. Tada ir buvo sureaguota“, – 15min pasakojo A.D.
Jis pridūrė, kad statybų užsakovas jau nutraukė kontraktą su lietuvišku subrangovu, siejamu su neramumais. O policija dėl abiejų incidentų sekmadienį ir pirmadienį yra pradėjusi tyrimą.
Rūpinasi profsąjungos
Profsąjungos 3F atstovas portalui tvirtino, kad aktyvistų, kovojančių už darbuotojų teises, protestai Danijoje dažni, nes siekiama apginti daugeliui piliečių patinkančią tradicinę sistemą.
„Danijos darbo rinkos modelis – unikalus ir vienintelis toks pasaulyje. Čia įstatymas nenumato minimalaus darbo užmokesčio – ir taip jau 100 metų. Rūpinimosi užmokesčiu funkciją atlieka profsąjungos.
Čia galioja nerašyta taisyklė: kiekviena save gerbianti įmonė pasirašo kolektyvinę sutartį, kurioje numatoma absoliučiai viskas – mažiausias įmanomas atlyginimas, darbo sąlygos, viršvalandžiai“, – pasakojo pašnekovas.
Aktyvistų, kovojančių už darbuotojų teises, protestai Danijoje dažni, nes siekiama apginti daugeliui piliečių patinkančią tradicinę sistemą.
A.D. pabrėžė, kad Danijoje per visą savaitgalį negalima dirbti daugiau nei 12 valandų. Tad esą jeigu sekmadienio vakarą statybvietėje yra darbininkų, tikrai galima daryti išvadą, kad dirbama daugiau nei 12 valandų.
Kaip jau minėta, įmonės, su kurios samdomais darbininkais konfliktavo susivieniję pastolių montuotojai, atžvilgiu jau pradėtas tyrimas – dėl socialinio dempingo. Tiesa, jį vykdo ne valstybė, kuri darbo santykius gali tik reguliuoti, o statybų sektorių prižiūrinti profsąjunga 3F.
„Kiek teko girdėti, ši problema jau aktuali ir Lietuvoje. Tad taip, kaip lietuviai jaučiasi matydami, kad atvažiuoja ukrainiečiai ir numušinėja kainas, dėl atvažiuojančių užsieniečių jaučiasi ir danai“, – 15min teigė 3F atstovas.
„Tokios įmonės gali būti registruotos Danijoje, Lietuvoje, Lenkijoje. Bet jų vadovai – imigrantai, o jos nesilaiko nusistovėjusios tradicijos. Sistema pasiteisinanti“, – tvirtino profsąjungos darbuotojas, nemažai dirbantis su lietuviais.
Kovoja už savo teises
Bet argi netinkamas argumentas, kad Danijoje tiesiog bijoma konkurencijos, o čia įtvirtintas protekcionizmas?
„Aišku, kad tokių kalbų yra. Bet danai labai nori, kad visi, kurie atvyksta čia dirbti, gautų tokį patį atlyginimą, kokį gauna ir jie. Faini tie danai, ar ne? Palaukite: jie taip saugo savo darbo rinką.
Jie tikrai nesiruošia po 5 metų eiti dirbti už 70 kronų (9 eurus) už valandą. Jie nesiruošia dirbti nelegaliai, be sutarties. Jie nesiruošia prarasti savo privačių pensijų fondų, kuriuos garantuoja tik kolektyvinės sutartys.
Jie nesiruošia prarasti šešių savaičių apmokamų atostogų. Jie nesiruošia prarasti teisės streikuoti. Sistemos negerbiančios užsieniečių įmonės negerbia šitos šalies. Tai nėra konkurencija, tai – nepagarba šaliai. Aišku, kad danai pyksta“, – pasakojo 3F atstovas.
Yra gaunančių 8 eurus už valandą, 10 eurų už valandą. Bet privalo gauti mažiausiai 20 eurų už valandą.
Piktnaudžiauja dažniausiai smulkiosios statybų įmonės, kuriose darbininkams vengiama mokėti daniškus atlyginimus – nors tai privaloma. Atlygis skiriasi daugiau nei dvigubai.
„Realybė tokia, kad pasikalbi su lietuviais, parodai, kokį atlyginimą jie turėtų gauti, o kitą dieną skambina jų vadovas ir rėkia, ko aš čia kišuosi. Vadinasi, darbininkai paprašė to, kas jiems priklauso.
Yra gaunančių 8 eurus už valandą, 10 eurų už valandą. Bet privalo gauti mažiausiai 20 eurų už valandą. Be to, turėtų gauti komandiruotpinigius, lėšų maistui – bet negauna, o gyventi turi kokiame nors sandėlyje“, – teigė A.D.
„Tokios įmonėlės ir yra blokuojamos bei spaudžiamos pasirašyti kolektyvinę sutartį. Tai yra taikus konflikto sprendimo būdas“, – pridūrė profsąjungos 3F atstovas.
Panaši padėtis klostosi ir Lietuvoje
Socialinio dempingo problema gali kilti ir Lietuvoje, į kurią dirbti – ir legaliai, ir neteisėtai – atvyksta dešimtys tūkstančių darbuotojų iš užsienio, ypač – iš Ukrainos.
Darbdaviai nė neslepia norintys, kad ukrainiečiai toliau masiškai vyktų į Lietuvą, nes tokias darbo vietas kurti ir išlaikyti kainuoja gerokai mažiau nei įdarbinant lietuvius.
Prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viešnagę Lietuvoje su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę profesinių sąjungų atstovai irgi kalbėjo apie ukrainiečių darbuotojų padėtį Lietuvoje.
Prašoma prižiūrėti, kad ukrainiečiai dirbtų tokiomis pat sąlygomis ir turėtų tokias pat darbuotojo teises, kaip ir lietuviai. Tokiu būdu darbo jėgos kaina nemažėtų.
