Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Italija ir gedi, ir užduoda aštrius klausimus dėl išmoktų pamokų

Italijos vidurio regioną supurčiusio galingo žemės drebėjimo aukų penktadienį padaugėjo iki 267, o gelbėtojai tęsia žuvusiųjų paieškas nelaimės zonoje, retkarčiais dar sukrečiamos stiprių pakartotinių smūgių. Šalyje taip pat jau ieškoma kaltųjų.
Italija po žemės drebėjimo
Italija po žemės drebėjimo / „Scanpix“/AP nuotr.

Daugiausiai patvirtintų aukų buvo Amatričės miestelyje, kur suskaičiuoti 193 žuvusieji. Šiame miestelyje 63 metų Rita Rosine raudojo gedėdama 75 metų sesers, palaidotos po jų namo griuvėsiais.

„Padėtis blogesnė negu per karą. Siaubinga, siaubinga. Sakė, kad ją atkasti prireiks dviejų dienų, nes dar reikia sutvirtinti aplinkinius pastatus“, – moteris sakė naujienų agentūrai AFP.

„Ji nenusipelnė tokios mirties – ji buvo tokia gera“, – skundėsi ji.

Blėstant viltims rasti daugiau išgyvenusiųjų po griuvėsiais, iškilo klausimų, kodėl retai apgyventoje vietovėje žuvo daugybė žmonių, praėjus nedaug laiko po 2009 metų žemės drebėjimo, nusinešusio 300 žmonių gyvybių netoliese esančiame L'Akvilos mieste.

2009-ųjų katastrofa, įvykusi vos už 50 km piečiau, pabrėžė šio regiono seisminį pažeidžiamumą, bet pasiruošimus naujiems smūgiams geriausiu atveju galima vadinti ribotais.

M.Renzi pripažino, kad Italijai nebus lengva užtikrinti pastatų saugumą, juolab kad šalyje yra daugybė istorinio paveldo objektų, bet sakė, kad gali praversti šiuolaikinės technologijos.

Premjeras Matteo Renzi ketvirtadienį paskelbė, kad bus pradėtas rengti planas, turintis padėti Italijai tapti labiau pasiruošusia žemės drebėjimams.

„Italijai reikalingas planas, kuris nebūtų atribotas vien krizinių padėčių valdymu“, – vyriausybės vadovas sakė po kabineto posėdžio.

M.Renzi pripažino, kad Italijai nebus lengva užtikrinti pastatų saugumą, juolab kad šalyje yra daugybė istorinio paveldo objektų, bet sakė, kad gali praversti šiuolaikinės technologijos.

„Vieta miegoti“

Premjeras pabrėžė, kad prioritetas bus skiriamas pastangoms rasti „vietą miegoti“ netekusiems namų per pastarąjį žemės drebėjimą.

Prokuroras Giuseppe Saieva, į kurio jurisdikciją patenka didžioji dalis nukentėjusios teritorijos, sakė pradėsiantis tyrimą, ar kam nors tenka atsakomybė dėl šios katastrofos.

Kultūros ministras Dario Franceschini ketvirtadienį nurodė, kad žemės drebėjimas apgadino arba sugriovė 293 istorinius statinius.

Smarkiai nuniokotą Amatričę ketvirtadienį supurtė 4,3 balo pakartotinis smūgis, todėl nuogąstaujama dėl naujų pastatų griūčių, galinčių sutrikdyti gelbėjimo operacijas.

Amatričė turi apie 2,5 tūkst. nuolatinių gyventojų, bet šiame kalnų kurorte buvo apsistoję daug turistų, kai žemės drebėjimas smogė trečiadienį paryčiais, žmonėms miegant.

Žemės drebėjimo stiprumas siekė 6–6,2 balo, o jo poveikis buvo ypač stiprus, nes smūgių židinys netoli Amatričės, tik 4 km gylyje.

Jokių išankstinių artėjančio žemės drebėjimo požymių nebuvo, bet šį regioną neretai supurtydavo stiprūs požeminiai smūgiai.

„Nieko nebuvo nuveikta“

Po katastrofos L'Akviloje Civilinės saugos agentūra skyrė beveik milijardą eurų sutvirtinti pastatams seismiškai aktyviuose regionuose.

Smarkiai nuniokotą Amatričę ketvirtadienį supurtė 4,3 balo pakartotinis smūgis, todėl nuogąstaujama dėl naujų pastatų griūčių.

Vis dėlto šių lėšų buvo mažai panaudota, nes paraiškų teikėjai susidūrė su didelėmis biurokratinėmis kliūtimis, sako kritikai.

„Čia, seisminės zonos viduryje, niekada nebuvo nieko nuveikta“, – skundėsi Italijos architektų tarybos atstovas Dario Nanni.

„Nedaug tekainuoja renovuojant pastatą užtikrinti, kad jis atitiktų žemės drebėjimų saugos standartus. Visgi juos atitinka tik mažiau negu 20 proc. pastatų“, – pastebėjo jis.

VIDEO: Jaudinantis vaizdas: iš griuvėsių Italijoje ištraukta gyva dešimtmetė
VIDEO: Žemės drebėjimo sukrėsta Italija aukas skaičiuoja šimtais

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?