„Europos Sąjunga turi dvi galimybes: arba patirti migrantų antplūdžio pasekmes, arba bandyti jį kontroliuoti“, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni, kalbėdamas viename seminare Romoje.
„Ji (ES) gali tai kontroliuoti, jeigu veiks vieningai ir jeigu pripažins, kad prieš ketvirtį amžiaus sugalvotos taisyklės netinka tiems srautams, kuriuos matome šiandien“, – kalbėjo jis.
Italija nori peržiūrėti Dublino konvencijos skyrių, kuriame reikalaujama, kad į ES atvykstančių prieglobsčio prašytojų prašymai būtų nagrinėjami šalyje, į kurią jie atvyko pirmiausia. Tokią tvarką Roma laiko neteisinga, kadangi dauguma migrantų pasiekia ES per Viduržemio jūrą iš Šiaurės Afrikos bei Turkijos, ir pirmiausia atvyksta į Italiją arba Graikiją.
Nuo 2014 metų pradžios Italijos krantus pasiekė daugiau nei 320 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Tačiau dėl atvykėlių kontrolės stokos daugiau nei trys ketvirtadaliai jų galėjo tęsti savo kelionę į trokštamas šiaurines Europos šalis, net neužregistruodami Italijoje.
ES valstybės daro didelį spaudimą Italijai, kad ji pradėtų registruoti visus naujai atvykstančius pabėgėlius – jei reikėtų, jėga paimti jų pirštų atspaudus. Dėl didžiulio migrantų srauto atvirų sienų Šengeno zonai atsidūrus pavojuje.
„Pernai į Graikiją atvyko 850 tūkst. migrantų. Pagal Dublino sutartį būtent Graikija turi juos priimti, – sakė P.Gentiloni. – Visiems žinoma, kad tai neįmanoma, to lig šiol ir nebuvo, nepaisant to, kad vis dar reikalaujama laikytis Dublino taisyklių“.
„Europa turi prisipažinti, kad mes susiduriame su vidutinės trukmės ar ilgalaike problema ir kad ją turi spręsti visos 28 šalys kartu“.
P.Gentiloni dar paragino ES šalių vyriausybes paspartinti veiksmus, kad būtų sutarta dėl sąrašo šalių, kurios laikytinos gana saugiomis migrantams sugrąžinti atgal į tėvynę.
„Skirtumas tarp saugiu (kai kuriose Europos šalyse) laikomo Afganistano ir nesaugios Eritrėjos yra gana mažas ir tam reikia sprendimo Europos lygiu“, – pridūrė jis.
