Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo pat pradžių sakė, kad Vilnius kartu su kitomis dviem Baltijos šalimis ir Lenkija nepritars tam, kad C.Ashton įpėdine būtų pasirinkta Italijos užsienio reikalų ministrė F.Mogherini, laikyta realiausia kandidate į šį postą.
Anot šių keturių šalių, F.Mogherini turi menką patirtį, o Roma laikosi per švelnios pozicijos Rusijos atžvilgiu dėl Italijos krizės ir pernelyg rūpinasi apsaugoti savo svarbius ekonominius ryšius su Maskva.
„Lietuvos reikalavimas išlieka, kad tai būtų žmogus, kuris patyręs europinėje užsienio politikoje, mums labai svarbu, kad tai būtų žmogus, kuris laikosi neutraliai ir mėgina atspindėti visų ES šalių nuomonę Rusijos ir Ukrainos konflikto atžvilgiu, ir jokiu būdu Lietuva nepalaikys žmogaus, kuris atvirai demonstruoja prokremlinę politiką“, – žurnalistams sakė prezidentė.
„Italija vargiai yra vienintelė šalis, turinti verslo reikalų su Maskva ir nenorinti, kad Maskva priešiškai nusiteiktų prieš ją“, – sakė Romoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Istituto Affari Internazionali“ atstovas ir skiltininkas Giampiero Gramaglia.
Dienraščio „La Repubblica“ tonas buvo panašus: „(Vladimiras) Putinas kaip įmanydamas bando sugundyti partnerius Europoje. Bet Mogherini nesileido sugundoma“.
Laikraštis citavo Italijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnus, sakiusius, kad toks kaltinimas yra „pernelyg trapus“ ir kad pati F.Mogherini, kuri su vizitu lankosi Izraelyje ir palestiniečių teritorijose, nusišypsojo, kai jos apie tai buvo paklausta.
Pranešama, jog ji savo padėjėjams pasakiusi, kad ši kontroversija yra „manipuliacija“ prieš Italiją. „La Repubblica“ taip pat atkreipė dėmesį į jos ilgalaikius politinius ryšius su JAV Demokratų partija, kad paneigtų kaltinimus prorusiškumu.
„Italija ir Vokietija abi stabdė sankcijas, teikdamos pirmenybę laipsniškesnėms priemonėms prieš Rusiją, kad nebūtų panaikinta suderėto sprendimo galimybė“, – rašo laikraštis.
Nepasiekęs F.Mogherini nominacijos per specialų ES viršūnių susitikimą, kuris trečiadienį įvyko Briuselyje, Italijos premjeras Matteo Renzi sakė, kad kai kurių centrinės Europos šalių kaltinimai dėl Italijos prorusiško šališkumo „neatlaiko“ kritikos.
Dienraštis „Il Messaggero“ citavo F.Mogherini darbuotojų žodžius, kad ministrė anksčiau šį mėnesį, bandydama tarpininkauti dėl Ukrainos konflikto išsprendimo, pirma nuvyko į Kijevą, o ne į Maskvą.
Straipsnyje taip pat buvo cituojami tokie padėjėjų žodžiai: „Santykiai su Rusija turi strateginę reikšmę visai Europai, taip pat ir Ukrainai“.
Italija ir Rusija palaiko glaudžius ekonominius ryšius, ypač – naftos ir gamtinių dujų sektoriuje.
Minimi kaltinimai yra susiję su tuo vizitu Maskvoje, kur F.Mogherini pasinaudojo proga susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarti dujotiekio „Pietų srautas“ projektą dėl Rusijos gamtinių dujų tiekimo Europai.
Italija ir Rusija palaiko glaudžius ekonominius ryšius, ypač – naftos ir gamtinių dujų sektoriuje, o buvęs premjeras Silvio Berlusconi, kaip žinia, draugiškai bendraudavo su V.Putinu ir dažnai lankydavosi jo rezidencijoje netoli Maskvos.
Savo tinklaraštyje www.blogmog.it F.Mogherini, vasario mėnesį – neseniai paskirta užsienio reikalų ministre ir prieš Ukrainos prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimą – lankydamasi Ukrainoje, aiškino savo poziciją.
Ji apkaltino V.Putino Rusiją „regioninės hegemonijos ir konkurencijos su Vakarais nuostatos gaivinimu“.
Tačiau ji pridūrė: „Galbūt būtų išmintinga,jeigu nei ES, nei JAV nepakliūtų į priešingybės spąstus, nestotų vienų ar kitų pusėn, bet lengvintų kelią iš smurto, nacionalinio atstatymo link“.
Romos ir Maskvos ašis
Tačiau dienraštis „Il Fatto Quotidiano“ pasidalijo tam tikru nerimu dėl ryšių su Rusija, pareikšdamas, kad F.Mogherini „niekada nekeitė kurso nuo Romos-Maskvos ašies“.
Italija neskubėjo pasmerkti Rusijos dėl įsiveržimo į Krymą kovo mėnesį.
„Amerikiečiai žino, kad Italijos širdis ... istoriškai buvo su Vašingtonu, bet jos piniginė yra Maskvoje“, – pažymi šis laikraštis.
Jis taip pat primena, kad Italija neskubėjo pasmerkti Rusijos dėl įsiveržimo į Krymą kovo mėnesį, ir rašo: „Federica laiką pasirinko neteisingai“.
Anot laikraščio, ministrė padarė dar vieną klaidą, kai lankėsi Maskvoje – ji pakvietė V.Putiną į Azijos ir Europos vadovų susitikimą spalio mėnesį Milane, kur vyko kas dveji metai rengiamas ES šalių ir jų partnerių ASEAN (Pietryčių Azijos tautų organizacijos) viršūnių susitikimas.
Apžvelgdamas 41-erių F.Mogherini politinę raidą nuo jaunystės, kai ji įsitraukė į kairiųjų veiklą, iki vėlesnių laikų, kai ji jau rėmė centro kairiuosius, laikraštis pažymi: „ Ji gyveno dėl taktikos, ir taktika dabar jai pakenkė“.
