Ketverius metus ji buvo vienintele Didžiojo septyneto (G-7) šalimi, pasirašiusia šį planą.
Pasak Italijos laikraščio „Corriere della Sera“, kuris pirmasis pranešė šią žinią, apie šį sprendimą Pekinui pranešta prieš tris dienas.
Vis dėlto nė viena pusė nepaskelbė jokio oficialaus pranešimo.
Italijos vyriausybės šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad Roma pasitraukė, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos, tik nurodė, kad tai padaryta taip, kad būtų išlaikyti atviri politinio dialogo kanalai.
Prieš ateidama į valdžią praėjusiais metais ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) sakė, kad ankstesnės vyriausybės sprendimas prisijungti prie šios iniciatyvos 2019 metais buvo „rimta klaida“.
Kritikai pasmerkė investicijų schemą, tvirtindami, kad šis planas yra Trojos arklys Pekino politinei įtakai stiprinti, o jo nauda Romai buvo ribota.
Susitarimas turėtų būti automatiškai atnaujintas 2024 metų kovą, nebent Italija pasitrauktų iki šių metų pabaigos.
Tačiau Roma vengė provokuoti Pekiną ir rizikuoti atsakomaisiais veiksmais prieš Italijos bendroves.
Rugsėjį Naujajame Delyje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime G. Meloni žurnalistams sakė, kad jei Roma pasitrauktų iš projekto, tai nepakenktų santykiams su Kinija.
2 trln. dolerių
Pekinas teigia, kad iniciatyvą, kone svarbiausią prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) geopolitinį projektą, pasirašė daugiau kaip 150 šalių nuo Urugvajaus iki Šri Lankos.
Jo tvirtinimu, visame pasaulyje pasirašyta daugiau kaip 2 trln. dolerių vertės sutarčių: dėl greitųjų geležinkelių bėgių, raižančių Pietryčių Aziją, ir didžiulės apimties transporto, energetikos ir infrastruktūros darbų Centrinėje Azijoje.
Iniciatyvos šalininkai džiaugiasi, kad ji atneš išteklių ir paskatins ekonominį augimą globaliuosiuose Pietuose. Tačiau kritikai jau seniai kaltina Kiniją viliojant mažesnes pajamas gaunančias šalis į skolų spąstus siūlant didžiules paskolas, kurios joms yra per brangios.
Be to, Kinijos infrastruktūros įmonės įsitvirtino daugelyje besiformuojančios ekonomikos šalių.
Ypač Vakarų šalys nerimauja, kad Kinija siekia pertvarkyti pasaulinę pasaulio tvarką savo naudai, kritiški balsai iniciatyvoje dalyvaujančiose šalyse taip pat smerkia, jų nuomone, didėjančią Kinijos įtaką vietos politikai.
Tuo tarpu Vašingtonas įspėjo, kad Kinija gali pasinaudoti šia iniciatyva kaip dingstimi kurti karines bazes visame pasaulyje – prisidengdama tikslu apsaugoti savo investicijas.
Ribota nauda
Italija, kuri yra Europos Sąjungos, išsivysčiusios ekonomikos šalių grupės G-7 ir NATO narė, pasirašė sutartį 2019 metais, vadovaujant tuometinio ministro pirmininko Giuseppe Conte (Džuzepės Kontės) vyriausybei.
Su Kinija sudarytame neįpareigojančiame susitarimo memorandume buvo numatyti platūs įsipareigojimai dėl bendradarbiavimo logistikos, infrastruktūros, finansų ir aplinkosaugos sektoriuose.
Tačiau detalių buvo nedaug, o skaidrumo trūkumas pakurstė Italijos sąjungininkų nepasitikėjimą.
Be to, Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) rugsėjį sakė, kad „Juostos ir kelio iniciatyva“ „nedavė tokių rezultatų, kokių tikėjomės“.
Ekspertai pažymėjo, kad kitos didelės Europos ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija, neprisijungė prie „Juostos ir kelio iniciatyvos“, tačiau vis tiek sudarė svarbius prekybos ir investicijų susitarimus.
