Dabar, po rinkimų, jau M.Salvini vadovaujama Šiaurės lyga tapo didžiausia dešiniųjų politine jėga Italijoje ir būtent M.Salvini bando „atkabinti“ parlamentą bei suformuoti vyriausybę.
O S.Berlusconi, kurio „Forza Italia“ surinko mažiau balsų nei Šiaurės lyga, kelia bangas. Kodėl?
Įtampa pakilo Italijos žiniasklaidai ėmus skelbti apie aiškėjantį sandorį tarp Šiaurės Lygos ir populistinio „Penkių žvaigždžių“ judėjimo.
Penktadienį į pirmąjį posėdį Deputatų Rūmuose ir Senate susirinksiantys deputatai turi išrinkti abejų rūmų pirmininkus. Atrodo, kad M.Salvini ir „Penkių žvaigždžių“ judėjimo lyderis Luigi Di Maio sutarė pasidalinti pirmininkų postus.
Košmariškas scenarijus
S.Berlusconi, kurio partija rinkimuose pasirodė prasčiau, nei tikėtasi, toks susitarimas nepatinka – jis norėtų, kad vienas iš pirmininkų būtų iš „Forza Italia“. O tai jau erzina Šiaurės lygą.
„Berlusconi vis dar negali atsigauti po smūgio, kurį patyrė per rinkimus, tad aš nežinau, kokio vaidmens jis gali tikėtis, – pareiškė Šiaurės lygai atstovaujantis deputatas Guglielmo Picchi iš Toskanos. – Jis anksčiau viskam vadovaudavo, bet dabar turi pratintis prie antrojo numerio.“
Aišku, nesutarimai dešiniųjų stovykloje – tik viena mozaikos, kuri driekiasi Romoje, detalė.
Kadangi daugumos per rinkimus neužsitikrino nė viena partija ar jų koalicija, Italijos prezidentui Sergio Mattarellai, kuris netrukus pradės konsultacijas su partijomis, bus labai sunku. O dėl dešinės skaldymosi – dar sunkiau.
Kita vertus, S.Berlusconi L.Di Maio ir M.Salvini paktui dėl parlamento rūmų pirmininkų priešinasi pagrįstai būgštaudamas, kad tuomet ateis eilė ir platesniam susitarimui dėl Šiaurės lygos ir „Penkių žvaigždžių“ judėjimo koalicijos.
Daugeliui investuotojų ir kitų ES šalių lyderių toks scenarijus atrodo košmariškas – Italiją valdytų dvi partijos, atvirai kritikuojančios ir Bendriją, ir euro zoną.
S.Berlusconi nusileis?
S.Berlusconi per rinkimų kampaniją pusiau anarchistinį „Penkių žvaigždžių“ judėjimą dėl nerealistiškų pažadų vadino grėsme, Italijai pavojingesne už komunizmą.
Politikos veterano sąjungininkai taip pat įspėja Šiaurės lygos vadovą M.Salvini, kuris nori būti premjeru, kad koalicija su L.Di Maio būtų sunkiai įmanoma, kadangi partijų programos skirtingos. Esą dešiniųjų aljansas greičiausiai griūtų ir nacionaliniame lygyje, ir regionuose.
Tačiau analitikai mano, kad S.Berlusconi nuomonė Šiaurės lygos vadovybei tiesiog nebėra tokia svarbi – būtent dėl prasto pasirodymo per rinkimus.
„Lyderis šiuo metu yra Salvini, būtent jis pakilime. Jis neleis Berlusconi stabdyti Šiaurės lygos sumanymų“, – teigė Bolonijos universiteto politikos mokslų profesorė Sofia Ventura.
Yra nuomonių, kad S.Berlusconi tiesiog turės nusileisti ir elgtis taip, kaip pasakys M.Salvini.
Kompanijos „PolicySonar“ Romoje analitikas Francesco Galietti svarstė: „Berlusconi nervinasi, nes jis mato, kad Salvini kalbasi su Di Maio, bet anksčiau ar vėliau jis gali atsidurti po tuo pačiu stogu.“
Geriausia – palaukti
Šiaurės lygos atstovai visgi tikina, kad dar gerokai per anksti kalbėti apie galimą koalicinį susitarimą su „Penkių žvaigždžių“ judėjimu. Esą M.Salvini visų pirma norėtų sutvirtinti savo pozicijas dešiniųjų aljanse, o ne jį torpeduoti.
„Mes nepabėgsime iš centro dešiniųjų koalicijos, – tikino G.Picchi. – Juk mes taip stengėmės tapti pagrindine aljanso galia, tad dabar tikrai nesijungsime prie „Penkių žvaigždžių“, kurių platforma mums svetima daugeliu klausimų.“
D.McDonnellas: „Tikėtina, kad į Šiaurės lygą pasuks deputatai, kurie norės iššokti iš skęstančio laivo.“
Ir iš tiesų – panašu, kad M.Salvini geriausias variantas būtų pasinaudoti S.Berlusconi karjeros saulėlydžiu.
Šiaurės lygos lyderis galėtų arba pabandyti persivilioti po „Forza Italia“ vėliava išrinktus deputatus į savo stovyklą, arba paraginti šalį surengti naujus rinkimus. Prognozuojama, kad ši kraštutinių dešiniųjų partija pasirodytų dar geriau nei kovą.
„Jei Salvini nenukryps nuo kurso, jis turėtų toliau traukti rinkėjus, iki šiol balsavusius už „Forza Italia“.
Tikėtina, kad į Šiaurės lygą pasuks ir šios partijos deputatai, kurie norės iššokti iš skęstančio laivo“, – tvirtino populizmo Europoje ekspertas Duncanas McDonnellas, kuris yra politikos mokslų profesorius Griffitho universitete Brisbane (Australija).