S.Mattarella tapo dvyliktuoju Italijos prezidentu nuo Antrojo pasaulinio karo, kai Italija tapo respublika. Jo išrinkimas yra laikomas Italijos centro kairiosios vyriausybės vadovo Matteo Renzi gudriu politiniu manevru.
Jaunatviškas premjeras palaikė S.Mattarellą, nepaisant opozicijos lyderio ir buvusio premjero Silvio Berlusconi nepritarimo šiai kandidatūrai. M.Renzi kandidatas užtikrintai surinko 665 balsus rinkikų kolegijoje, kurią sudaro 1 009 narių – Senato ir Deputatų Rūmų įstatymų leidėjų bei 58 regionų valdžios atstovų.
S.Mattarella mažai žinomas visuomenėje, bet yra gerbiamas daugelio politikų po 25 metus trukusios karjeros parlamente ir kelių kadencijų einant ministro pareigas kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybėse. Principingumu garsėjantis G. Mattarella įžengė į politiką, kai jo vyresnis brolis buvo nužudytas Sicilijos mafijos 1980 metais.
S.Mattarella laikomas prieš S.Berlusconi nusistačiusiu veikėju. Savo laiku jis pasitraukė iš vyriausybės dėl žiniasklaidos įstatymo, kuris jo ir kitų ministrų nuomone buvo labai palankus žiniasklaidos magnatui.
Jo sprendimą nutraukti ryšius su Italijos politikos centro dešiniąja stovykla iš dalies lėmė pasipiktinimas susikompromitavusiu ekspremjeru, tebevadovaujančiu opozicinei partijai „Forza Italia“, nors jis buvo nuteistas už mokesčių vengimą.
Naujasis prezidentas dabar yra M.Renzi Demokratų partijos (PD) narys, nors savo karjerą pradėjo kaip krikščionis demokratas.
Nors prezidento postas Italijoje yra gana simbolinis, tačiau jį užimančio asmens vaidmuo gali būti svarbus, ištikus politinėms krizėms, kurios Italijoje buvo gana dažnos per praėjusį penkiasdešimtmetį.
