„Faktiškai mes manome, kad Italijos ekonomikos stiprinimas atitinka visos Europos ekonomikos interesus“, – parašė jis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad Italijos vyriausybė „imsis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų griežtą nustatytų tikslinių rodiklių laikymąsi“.
„2,4 proc. [deficito 2019 metais] skaičius yra ta riba, kurios mes tvirtai įsipareigojame laikytis“, – pareiškė Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte po to, kai koalicija nusiuntė savo laišką Briuseliui.
„Galbūt mes jo nepasieksime, tačiau mes tikrai jo neviršysime“, – pridūrė jis.
Koalicinė vyriausybė taip pat žada, jog iki 2021 metų bendrą valstybės skolą sumažins iki 126,5 proc. BVP.
„Nesame karštakošiai. Jeigu būtume priėmę kitokį biudžetą, būtų prasidėjusi recesija“, – pareiškė G.Conte.
„Norime dialogo su Europos institucijomis, kuris būtų pagrįstas vaisingo bendradarbiavimo ir konstruktyvaus dialogo dvasia“, – pridūrė jis.
Keturių puslapių laiške Europos Komisijai Italijos vyriausybė pripažino, kad jos biudžeto projektas „neatitinka stabilumo ir augimo pakto“, kuriuo reglamentuojami ES valstybių narių viešieji finansai.
„Tai buvo sudėtingas sprendimas, tačiau tai buvo būtina, ypač atsižvelgiant į vėlavimą grįžtant prie BVP lygių, kurie buvo prieš krizę, ir į dramatišką ekonominę nepalankiausioje padėtyje esančių Italijos visuomenės grupių padėtį“, – rašoma laiške.
Praėjusią savaitę Europos Komisijos nariai Valdis Dombrovskis ir Pierre Moscovici Italijos vyriausybei nusiuntė laišką, kuriame pasiūlė iki spalio 22 dienos pakeisti biudžeto projektą ir įspėjo, kad Italijos planuojamos 2019 metų išlaidos Briuseliui atrodo per didelės.
Italijos kitų metų biudžete yra numatytas 2,4 proc. BVP deficitas. Nors toks deficito ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, pagal kuriuos biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, jis yra gerokai didesnis negu anksčiau su ES sutartas 0,8 proc. BVP rodiklis.
„Matau, kad šalyje, kurioje 6 milijonai gyvena skurde, jie įgyvendina planus, kad sumažintų skurdą“, – pirmadienį pareiškė P.Moscovici.
Roma „mano, kad padidinusi valstybės išlaidas paskatins [ekonomikos] augimą, tačiau dabar yra prasidėjęs perkaitimo laikotarpis ir dauguma ekonomistų mano, kad tai nepasiteisins“, pareiškė Komisijos narys interviu radijo stočiai „Radio Inter“.
Vis dėlto „Europos Komisija nenori krizės tarp Briuselio ir Romos. Italijos vieta yra Europos širdyje, o ne už jos ribų“, pažymėjo jis.
Italijai norint padidinti valstybės išlaidas, tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody‘s“ penktadienį sumažino šalies kredito reitingą nuo „Baa2“ iki „Baa3“, tačiau nustatė teigiamą prognozę, o tai reiškia, kad Italijos reitingas per artimiausius šešis mėnesius nebus mažinamas.
Savo sprendimą dėl Italijos reitingo agentūra paaiškino, be kita ko, nuogąstavimais dėl vyriausybės planų po daugelio griežto taupymo metų smarkiai padidinti valstybės išlaidas.
Romai nusiuntus atsakymą Briuseliui, Italijos vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmadienį ėmė mažėti. Vien dešimties metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas vienu metu buvo smukęs beveik 30 bazinių punktų, tačiau vėliau ūgtelėjo iki 3,41 proc. ir buvo 5 baziniais punktais mažesnis negu penktadienio prekybos sesijos pabaigoje.
O Italijos akcijų indeksas FTSE MIB paūgėjo 0,7 procento.
