„Kadangi metų metus Europoje dominavo Prancūzijos-Vokietijos ašis, mes norime naujo balanso, naujos energijos... Lenkija ir Italija bus šio naujo Europos pavasario, tikrų Europos vertybių atgimimo, didvyrės“, – trečiadienį Varšuvoje kalbėjo M.Salvini.
Jis Italiją ir Lenkiją pozicionavo kaip konservatyvių tradicijų gynėjas nuo ES, kuri, skatindama gerbti LGBT teises, neva kelia grėsmę tradicinėms šeimoms.
M.Salvini: „Lenkija teisingai sakė, kad Europa turi sugrįžti prie savo tapatybės, prie savo judėjiškų-krikščioniškų šaknų, kurios Briuselyje išprotėjusiu būdu yra atmetamos, šeimos vertybės yra atmetamos.“
„Lenkija teisingai sakė, kad Europa turi sugrįžti prie savo tapatybės, prie savo judėjiškų-krikščioniškų šaknų, kurios Briuselyje išprotėjusiu būdu yra atmetamos, šeimos vertybės yra atmetamos“, – sakė Italijos vicepremjeras ir vidaus reikalų ministras.
M.Salvini prisiminė lenką popiežių Joną Paulių II: tikino, kad Vatikano lyderis taip pat norėjo „vertybių Europos, tapatybės, šalių ir tautų, pagarbos“.
Pasak jo, Italijos-Lenkijos lyga turėtų koncentruotis į dešimt bendrų interesų. Tiesa, jis įvardijo tik kelis jų: „saugumą, sienų gynybą, šeimos vertybes, paramą žemės ūkiui, pasirinkimo teisę teismų sistemos, mokyklų ar aplinkosaugos reikaluose“.
„Šalys turi galėti apginti savo sienas ir piliečius be išorės įsikišimo“, – kalbėjo M.Salvini, omenyje turėdamas ES. Jis pridūrė, kad „ES svajonė virto nedarbo, neužtikrintumo ir saugumo trūkumo košmaru“.
Varšuvoje M.Salvini susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru Joachimu Brudzinskiu, pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas memoriale.
Lenkijos interesai
Lenkijos valdančiajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) gresia sankcijos dėl teismų sistemos reformų, keliančių pavojų įstatymo viršenybei, ir atsisakymo įgyvendinti ES migrantų pasidalijimo kvotą. Dėl šių konfliktų Bendrija gali nutraukti paramą lenkų ūkininkams.
M.Salvini taip pat susitiko su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu ir PiS lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu, laikomu de facto šalies vadovu.
M.Morawieckis išreiškė paramą M.Salvini planams didinti valstybės išlaidas nepaisant ES fiskalinių limitų.
Politikai kalbėjo, kad „ES institucijų diskriminuojančiam elgesiui prieš šalis nares neturi būti vietos“. M.Morawieckio atstovė spaudai sakė, kad Italija buvo nubausta, nors kitos didelį biudžeto deficitą turinčios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, išvengia pasekmių.
„Kalbėjau su savo italais draugais, jie yra labai nusiminę dėl tokio elgesio“, – tą pačių dieną amerikiečių transliuotojui CNBC sakė M.Morawieckis.
Jis taip pat skundėsi dėl ES užsispyrimo Lenkijos teismų sistemos reformų atžvilgiu. „Esame pasiruošę plačiam ir giliam kompromisui su ES, tačiau tai buvo atmesta“, – kalbėjo premjeras.
Tiesa, M.Salvini susitikimas su J.Kaczynskiu buvo kiek mažiau šiltas. Pasak jo atstovės spaudai, pokalbis „atvėrė duris tolesniems kontaktams, tačiau buvo iškelti klausimai dėl PiS ir „Šiaurės Lygos“ (M.Salvini partijos) požiūrio skirtumų“.
Remiantis Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ šaltiniais, M.Salvini ir J.Kaczynskio nuomonės labiausiai išsiskyrė dėl Rusijos.
Lenkija dėl istorinių priežasčių nepasitiki Rusija, be to, J.Kaczynskis mano, kad dėl jo brolį, buvusį Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį 2010-aisiais pražudžiusios aviakatastrofos kalta Maskva.
Vladimiro Putino gerbėjas
„EU Observer“ rašo, kad M.Salvini – ištikimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino gerbėjas, o retorika apie ES homoseksualų teises ir Vokietijos, kaip ES, ašį, pasiskolinta tiesiai iš Kremliaus propagandos vadovų.
Lenkijos VRM vadovas po susitikimo J.Kaczynskiu nesurengė spaudos konferencijos. Varšuvoje besilankantis M.Salvini sakė esąs prieš agresiją Ukrainoje, tačiau ir vėl sukritikavo ES sankcijas Rusijai.
„Vietoj situacijos išsprendimo sankcijos sukuria eskalaciją ir prailgina problemas“, – sakė jis.
„Sankcijomis nepasiekėme jokio konkretaus rezultato, o Rusijos kontrsankcijos žlugdo ES šalių ekonomikas. Jei ir toliau eisime šiuo keliu, tai geras nesibaigs“, – tvirtino M.Salvini, nors nėra jokių ES ekonomikos žlugimo įrodymų.
M.Salvini tikisi į savo naująją lygą įtraukti Austrijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Švedijos partijas, kad po gegužę vyksiančių rinkimų Europos Parlamente turėtų 140 vietų.
M.Salvini į Lenkiją pakvietęs J.Brudzinskis sakė, kad nesvarbu, kad nutiks šiam projektui, „buvo neteisinga pozicionuoti mus (PiS) kaip labai antieuropietiškus“, nes Lenkija nori „sustiprinti ES ir reformuoti ją iš vidaus“.
Savo ruožtu Lenkijos opozicinė partija „Pilietinė platforma“ laiko M.Salvini vizitą „šokiruojančiu“.
„Susitikimas tarp Kaczynskio ir Salvini buvo neeilinis. Manau, kad jie kalbėjo, kaip sukurti naują ES variantą, kaip išardyti ES, kai koordinuoti antieuropietiškas jėgas“, – sakė „Pilietinės platformos“ lyderis Grzegorzas Schetyna.
2014-2018 metais europarlamentaro pareigas ėjęs M.Salvini siekia bendradarbiavimo su Marine Le Pen vadovaujamais Prancūzijos kraštutiniais dešiniaisiais ir prieš islamą nukreipta Nyderlandų „Laisvės partija“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kraštutiniai dešinieji nori į Europos Parlamentą, bet nesugebėtų jame bendradarbiauti
„Salvini naudoja tuos pačius šūkius kaip Europos dešiniųjų partijos, tačiau jų strategijos iš esmės skiriasi. Todėl abejoju, kad jie būtų tikrai galingi naujajame ES parlamente“, – „The Guardian“ sakė politikos mokslų profesorius iš Romos Sapienzos universiteto Mattia Diletti.
